į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
 lt  |  en  |  ru  |  PL  |  de 
Klausimai-atsakymai

 

     Klausimai, klausimėliai... daugybė jų buvo pateikta per veislyno gyvavimo laikotarpį. Tačiau įvairovė nedidelė. Dominuoja tie patys keli: „Šeriasi?“, „Ar nekels pavojaus mano vaikui?“, „Ar nepavojinga katės sveikatai ankstyva kastracija?“, „Turbūt meilesnės mergaitės?“ Milijoną kartų uoliai atsakinėjusi žodžiu, pradėjau kai ką pastebėti:

 

1) kad virstu magnetofonu, kartojančiu ir kartojančiu tą patį ir tos melodijos pragrojimui sugaištančiu daug brangaus laiko. Dėl to kilo mintis atsakymus užrašyti ir pateikti šiame skyrelyje.

 

2) kad ir kaip maloniai patikinčiau gerbiamuosius interesantus, kad – a) Thai katės šeriasi, bet nestipriai, ir tas šėrimasis nepatogumų nesukelia; b) Thai katės puikiai sutaria su vaikais; c) ankstyva kastracija nepavojinga katės sveikatai; d) visos Thai katės, nepriklausomai nuo lyties, yra meilios, – nė vienas iš uždavusiųjų tokius klausimus kačiuko neįsigijo. Pirkėjai tokių klausimų neuždavinėja. Pirkėjai skaito tinklapį, susisiekia su veislynu, pasiteirauja kainos, kada kačiuką galima atsiimti iš veislyno ir rezervuojasi arba įsigyja mažylį.

 

3) kad man atsakinėjant į šiuos klausimus, juos uždavęs žmogus nelabai tais atsakymais domisi, o pagyvėjusiu tonu ima dalintis savo patirtimi: pasakoti apie savo vaikus, anksčiau laikytus mišrūnus katinus... Man belieka klausytis pusvalandį, valandą, kol „pirkėjui“ pagaliau palengvėja – jį išklausė! Mandagiai padėkojęs už pokalbį, žmogus atsisveikina. Ir mūsų bendravimas šiame pasaulyje baigtas.

 

4) jeigu kačiukas būtų atiduodamas dykai arba už simbolinį keliasdešimties eurų mokestį, niekas neklaustų, ar jis šeriasi, nesigilintų į kastracijos ypatumus, nebijotų, kad nuskriaus vaiką, ir nepaisytų lyties. Čiuptų jį! Vadinasi, kai gyvūno kaina netenkina, dalis interesantų – sąmoningai ar ne – stengiasi blokuoti savo norą jį turėti, prisigalvodami kliūčių (šeriasi, pakenks vaikui, susirgs ir numirs dėl kastracijos, bus nemeilus, nes yra berniukas). 

 

5) kad pasaulyje daug vienišų žmonių, kuriems labai trūksta bendravimo. Tą vidinį diskomfortą dėl bendravimo stokos jie mėgina – sąmoningai ar ne – patenkinti. Galbūt užeina į parduotuvę ir su konsultantės pagalba išsimatuoja visą drabužių asortimentą, nors žino, kad nieko nepirks, užsuka į automobilių saloną, pagano akis, užsisako bandomąjį važiavimą, nors įsigyti naujo automobilio neketina, skambinėja internete rastais telefonais ir... pasikalba. Kai eilinį kartą išgirdusi klausimą „Šeriasi?“, paklausiu ir aš: „O ar lankėtės mūsų tinklapyje? Ar skaitėte atsakymą į šį klausimą?“, žmogus įsižeidžia – jis nenorįs skaityti (o būtent tai ir liudija, kad jam nereikia jokio kačiuko), jis nori BENDRAUTI!

 

Taigi visus norinčius bendrauti tokiu būdu, kokį ką tik aprašiau, turiu nuvilti. Į mūsų veisimo programą psichologinės vienišų, stokojančių žmonių konsultacijos ir paguodos seansai neįeina. Taip, mes konsultuojame kačiuko priežiūros klausimais pirkėjus, kurie laukia savo rezervuoto kačiuko arba jį jau augina. Visi kiti puslapio lankytojai, norintys paklausti „Šeriasi?-Sutaria su vaikais?-Nepakenks ankstyva kastracija?-Kas meilesnis berniukas ar mergaitė?“, ras mano rašytinius atsakymus šiame skyriuje.

 

Siamo?

 

     Ne, ne Siamo. Mūsų veislyne gyvena Tailando, tajų katės (sutrumpintai Thai). Siamo, Tailando katės ir tai, ką lietuviai vadina „siamais“ yra trys skirtingi dalykai. Lietuviškieji „siamukai“ –  jokia veislė. Tai nei Siamo, nei Tailando katės, o color point spalvos mišrūnai (žr. skyrelį „Išvaizda“).

 

 

Бодрова Генриетта Тихоновна (1927-2008)
"Кошатница" 1995

Interneto platybėse rastas paveikslėlis, iškalbingai liudija: mišrūnai būna ne tik raini, juodi ar balti, bet ir color point spalvos, atseit „siamo“...

 

   Siamo, Tailando, abisinų ir bengalų katės ne tik priklauso tai pačiai Rytų trumpaplaukių kačių grupei, bet ir yra kilusios iš tų pačių protėvių. Šiandien tai atskiros veislės. Kaip niekas abisinų nevadina Siamo, taip ir Thai kates neteisinga vadinti Siamo katėmis. O tuo labiau beveislius mišrūnus – „siamais“.

     Veislė – tai ne vien spalva, tai gyvūno savybių VISUMA: jo formos, proporcijos, kailio tekstūra, charakteris. Veislę įrodo 4 ar 5 kartų kilmės dokumentas, kurį išduoda klubas. Klubui priklauso visos kilmingos (t. y. veisėjų išveistos) katės. Klubas organizuoja parodas, kurių metu vykdoma ekspertizė, t. y. felinologai ekspertai nustato, ar veislyno išveista ir atrinkta tolimesniam veisimui katė tikrai tinkama veisti – ar neturi nukrypimų nuo veislės standarto. Geriausios katės pelno titulus. Veislės savybės saugomos ir puoselėjamos: veislynai vykdo gimusių kačiukų selekciją, ekspertai per parodas įvertina veislyno darbą ir dar labiau atsijoja, kas tinka toliau veisti, o ką teks kastruoti.

     Liaudis į tai nesigilina, dažnas tos sistemos nesupranta, taigi to triūso ir nevertina. Žiūri pigumo, įsigyja pas bobutę. Mąsto paprastai: spalva color point, akys bent kiek žydros, vadinasi, „siamo“. Dažnas per parodas mėgina ginčytis: esą jo „siamas“ tikras, mat gero charakterio. Taip, mišrūnai gali būti gero charakterio (ypač, kai neturi, su kuo palyginti), gražūs (dėl skonio nesiginčijama) ir panašūs į kokius nors kilmingus (ypač, kai nežinai veislės standarto)! Bet jie vis tiek lieka mišrūnai... Beje, color point spalvą gali turėti ne tik kiemo mišrūnės katės, bet netgi ožkos bei triušiai. 

 

 

 

Kokie panašūs į mano „siamo“!

 

     Pasaulyje daug panašių dalykų. Ir kuo žmogus mažiau supranta, nusimano, tuo labiau jam viskas vienodai rodosi. Miško medžiai irgi panašūs į botanikos parko medžius: turi kamieną, šakas ir žalius lapus. Neįgudusiai praeivio akiai mišrūnės katės visada bus panašios į kilmingas, nes jose susimaišę įvairūs išvaizdos elementai. Žmonės, kurie kažkada laikė color point mišrūną, įsigiję mūsų kačiuką lieka maloniai nustebinti skirtumo! 

 

mišrūnai kilmingos tajų katės

   

Kodėl parduodate tokius „didelius“? Noriu mažiuko!

 

     Iš mūsų veislyno kačiukas gali iškeliauti ne jaunesnis kaip 12 savaičių amžiaus.  

 

     Veislyne auginamas kačiukas paskiepijamas, sučipuojamas, kastruojamas/sterilizuojama. Po operacijos gyvūnas dar turi pasveikti. Visam tam reikia laiko.

 

     Tajų katės gyvena 15–20 metų. Taigi 6–8 mėn. katinėlis – jaunas, jau visiškai savarankiškas, „išsidūkęs“ ir pačiame gražume. Jeigu kažkam labai svarbu mėnesis į vieną pusę ar į kitą, prašome rezervuotis kačiuką iš anksto. Mūsų nuomone, kad ir kokio amžiaus, 4 ar 6 mėnesių, kilmingas gyvūnas nepraranda savo vertės, ir jo genai nepasikeis, jeigu jis bus keliais mėnesiais vyresnis.

 

     Mes norime, kad mūsų kačiukai būtų mylimi ir branginami bet kokio amžiaus – nuo mažens iki gilios senatvės.

 

    Neteisinga pardavinėti (ir pirkti) 1–2 mėnesių mažylius. Tokio amžiaus kačiukai, nors jau „valgo patys ir eina į dėžutę“,  dar nebūna susiformavę psichologiškai – atskirti nuo motinos, jie kniaukia, išsigąsta, patiria didžiulį nesaugumo jausmą ir stresą. Visa tai atsiliepia jų tolimesniame gyvenime. Dažniausiai jie išauga baikštūs, užsidarę, nebendraujantys su žmogumi. Pagal katės ir žmogaus amžiaus palyginamąją lentelę, 1 mėnesio kačiukas yra tas pats, kas 6 mėnesių kūdikis, 2 mėnesių kačiukas – 10 mėnesių kūdikis.

 

Katės ir žmogaus amžiaus palyginimas

 

Katė Žmogus

 

1 mėnesis

2 mėnesiai

3 mėnesiai

4 mėnesiai

5 mėnesiai

6 mėnesiai

7 mėnesiai

8 mėnesiai

1 metai

2 metai

3 metai

4 metai

5 metai

6 metai

7 metai

8 metai

9 metai

10 metų

11 metų

12 metų

13 metų

14 metų

15 metų

16 metų

17 metų

18 metų

6 mėnesiai

10 mėnesių

2 metai

5 metai

8 metai

14 metų

15 metų

16 metų

18 metų

25 metai

30 metų

35 metai

40 metų

43 metai

45 metai

50 metų

55 metai

60 metų

62 metai

65 metai

68 metai

72 metai

74 metai

76 metai

78 metai

80 metų

 

 

Kaip sutaria su vaikais?

 

     Tailando katės yra ramaus, stabilaus charakterio, su pusiausvyra. Puikiai sutaria su įvairaus amžiaus žmonėmis, įskaitant ir vaikus. Jūsų vaiko jos niekada nenuskriaus. Bet vaikas jas nuskriausti gali. Thai katės trokšta švelnumo, žmogaus artumo, bendravimo su tais, kurie jomis rūpinasi. Ikimokyklinio amžiaus vaikas negali pasirūpinti kačiuku. Juo pačiu dar reikia rūpintis. Ir vaikas nesupranta, ko gyvūnas nori, o ko nenori, kas jam patinka, o kas ne. Vaikas daro ne tai, kas malonu gyvūnui, o tai, ko nori jis pats. Ir tie norai ne visada atitinka gyvūno norus. Klysta tie, kurie perka gyvūną (ir dar kilmingą) kaip žaislą mažam vaikui. 

 

     Mes norime, kad mūsų kačiukai būtų perkami ne kaip žaislas, o kaip šeimos narys, kaip žmogaus draugas ir atsidurtų jiems tinkamoje aplinkoje.

 

Kodėl pasirinkote būtent šią veislę?

 

     Kiekvienas turi savo skonį ir grožio bei gėrio supratimą. Vieniems patinka ilgaplaukės katės, kitiems – plikos, vieniems margos, kitiems vienspalvės. Vieni nori, kad katytė būtų meili ir ieškotų artumo su savo šeimininku – glaustytųsi, trintųsi, gal net laižytų rankas, užliptų ant kelių ar ant pečių. Kitiems tai visiškai nepriimtina, ir katę jie laiko tik puošmena pasižiūrėti, pagalvėle ant lovos.

     Štai kodėl mūsų atsakymas, kodėl pasirinkome mylėti ir veisti būtent Tailando kates, kitų žmonių neįtikins, nes kiekvienas mato savaip. Tai, kas vieniems yra privalumas, kitiems – gal net trūkumas.

     Vis dėlto, jeigu kyla toks klausimas, pamėginsime atsakyti.

     Pasirinkome Tailando kates, nes:

- nepatinka katės be: uodegos, ausų ar kailio, suplota nosimi ir ašarojančiomis akimis;

- nepatinka itin didelės katės, kurioms reikia ir daug priežiūros;

- nepatinka ilgo plauko katės – taip pat sunku prižiūrėti;

- nepatinka netaisyklingo piešinio, bet kaip margos katės;

- nepatinka laukinius plėšrius žvėris primenančios katės – jos atrodo agresyviai (dažnai tokios ir yra);

- nepatinka nemeilios, šaltos individualistės, kurios tik puošia interjerą, bet neieško ryšio su žmogumi.

     Kokių tai veislių katės, neminėsime, kad neįžeistume kitų veisėjų.

     Tailando katės –  laiko patikrinta klasika. Simetriškas kailio piešinys, elegantiškas kontrastas tarp baltos spalvos ir tamsesnių dėmių, nerealaus grožio mėlynos akys. Glotnus, prigludęs trumpas kailis išryškina grakščią figūrą. O didžiausias šios veislės koziris – charakteris.  Tajų katės draugiškos žmogui, bendraujančios ir meilios.

 

    Kas pamilsta tajų kates, tam kitos veislės tiesiog neegzistuoja!

 

Gal žinote, kur rasti Tonkino kačių veislyną? Kuo skiriasi Burmos katės nuo Burmilos? Kokios veislės kačiuką rekomenduotumėte įsigyti - Meino meškėną, Balio ar Ragdoll?

 

     Tokių klausimų pasitaiko dažnai, ir tai gerokai stebina. Atėjusi į cukrainę, aš niekada neieškau žuvies, o batų parduotuvėje nesidairau suknelės. Kiekvienas veisėjas yra savo pasirinktos veislės žinovas, mylėtojas ir fanatikas. Mes veisiame Tailando kates. Apie kitas veisles nieko negalime pasakyti, kaip ir Meino meškėnų veisėjas nieko nepasakys apie tajų kates. Pirkėjai turi pasidomėti, pasiskaityti apie veisles internete, apsilankyti veislynų tinklapiuose bei parodose, susikoncentruoti ir apsispręsti, kokios veislės gyvūną norėtų įsigyti. Tuomet kreiptis į veislyną. Tikimės iš savo klientų daugiau sąmoningumo ir pastovumo. Labai jau nerimtai atrodo interesantas, kuris vieną dieną čiulba, kad visą gyvenimą svajojo apie tajų kačiuką ir yra pasirengęs jo laukti, kiek reikės, o kitą dieną praneša, kad įsigijo Kurilų bobteilą.

 

Kam reikalingos kilmingos katės? Juk pilnos prieglaudos benamių. Geriau padėti joms – bent jau gerą darbą padarysime. Ir mokėt už jas nereikia...

 

     Jeigu taip mąstytų visi, išnyktų veislės. Veislės puoselėjimo ir išsaugojimo darbas yra vienas dalykas, pagalba alkstančiam ir šąlančiam benamiui gyvūnui – kitas. Tai dvi skirtingos veiklos sritys, ir abi jos reikalauja žmonių, turinčių tam darbui pašaukimą. Kas su mumis nesutinka ir nori paneigti veislynų triūsą kaip nereikalingą, mes taip pat galime paklausti: O kam tie mišrūnai? Kam juos dauginti (ar leisti jiems daugintis)? O paskui mesti į gatvę, kad jie šaltų, sirgtų ir kentėtų. Ar ne geriau mišrūnus kastruoti?

 

Kas yra veislynas? Ar veisti – reiškia sukergti patiną su patele ir sulaukti kačiukų?

 

     Tikrai ne! Veisti – ne tas pats, kas sukergti. Jeigu kokia nors močiutė laiko „siamukų“-mišrūniukų porelę, juos vis sukergia, sulaukia per metus 4 ar 5 vadų ir tai vyksta daug metų, tai joks veislynas, tai tiesiog nelegalus uždarbiavimas, bizniukas.

     Veislyne, gimus vadai, kačiukai rūšiuojami, atrenkami, t. y. vykdoma selekcija. Geriausi kačiukai lieka veislyne tolimesniam darbui. Ir taip sulig kiekviena vada. Veislynas visada siekia kažką išgauti, patobulinti, jis turi tikslą ir juda kažkuria kryptimi. Sakykim, siekia pagerinti akių spalvą, galvos formą arba uodegos ilgį. Kiekviena veislė turi savo standartą, ir veislynas stengiasi kuo labiau priartėti prie jo. Veislyne katės kergiamos ne su vienu ir tuo pačiu katinu – išbandomos įvairios kombinacijos, pasiliekami savi patinai, įsigyjami nauji, ieškomi partneriai kituose veislynuose (tuo tikslu tenka vykti į kitas šalis), saugomasi inbridingo.

     Veislyno darbą pastoviai kontroliuoja ekspertai parodose. Aptikus trūkumus ar nukrypimus nuo veislės, tokį gyvūną uždraudžiama veisti. Veisimo darbas – tai kūryba, kupina intrigų ir netikėtumų, kuriuos „išmeta“ įvairios genų kombinacijos. Kita vertus, tas darbas be galo sunkus ir atsakingas, reikalaujantis ištikimybės veislei apskritai ir savo „uodegytėms“ konkrečiai.

 

Kam tie dokumentai? Parduokit man be dokumentų! Kad būtų pigiau... Juk dokumentai brangiai kainuoja ir jums, ir man!

 

     Tie dokumentai – tai skiepų knygelė ir kilmės dokumentas. Be skiepų neapsieisit. O kilmės dokumentas – A4 formato popieriaus lapas, kurio vertė – keli eurai. Tačiau jis paliudija dešimtmečiais trukusį darbą, išvedinėjant kačių linijas. To darbo vertė – šimtai tūkstančių eurų. Kačiuko kainą sudaro ne kilmės dokumentas, o veislynų darbas, kurį tas dokumentas tik paliudija.

     Kačiukai-mišrūnai pigesni ne dėl to, kad parduodami be kilmės dokumentų, o todėl, kad jų pardavėjai nedirba darbo, kurį dirba kiekvienas legalus veislynas.

 

Man nereikia dokumentų, man nereikia parodų ir titulų, man reikia draugo!

 

    Įdomu, kad šitaip sakantys to draugo ieško ne gyvūnų prieglaudoj, o veislyne! Puikiausia draugė gali būti rainiukė iš gatvės. Bet ne – kreipiasi į kilmingų kačių veislyną, nes nori, kad gyvūnas: 1) savo išvaizda atitiktų veislės standartą, t. y. būtų „gražus“, 2) būtų gero charakterio, 3) būtų išauklėtas, visko išmokytas ir gražiai paaugintas. O visa tai kaip tik ir paliudija dokumentai, parodos bei titulai!

 

Ar jūsų kačiuko kilmės dokumentas TIKRAS? Juk kilmės dokumentą galima ir padirbti...

 

     Padirbti, suklastoti įmanoma viską. Jeigu taip mąstytume, negalėtume tikėti nei pasu, nei gimimo liudijimu, nei universiteto baigimo diplomu, nei vairuotojo pažymėjimu... Bet kažkodėl tokie skeptikai aklai tiki mišrūnų daugintojais, kurie skelbia, kad parduoda „grynaveislį siamo“ kačiuką. Įdomu kodėl? O todėl, kad pigu. Vadinasi: kas pigu – kelia pasitikėjimą; kas kainuoja ir turi vertę bei tą vertę įrodančius dokumentus – įtartina.

 

Siunčiu jums kačiuko nuotrauką. Sakykit – aš šis kačiukas tajų veislės?

 

     Jeigu žmogus nežino, kokios veislės kačiuką laiko, vadinasi – jokios. Mat kilmingus kačiukus žmonės įsigija veislynuose ir žino, ką perka. Kačiuko veislė būna užrašyta jo kilmės dokumente. Katė be kilmės dokumento yra nekilminga, taigi beveislė, vadinasi, mišrūnė. Tajų katės Lietuvoje gali būti įsigytos mūsų veislyne arba importuotos iš užsienio veislynų. Abiem atvejais jos turi kilmę patvirtinantį dokumentą, kuriame įrašyta jų veislė.  

 

Kastracija – gerai ar blogai?

 

     „Kam kastruoti, jeigu tai duota gamtos?“, „Tegu mano katytė patiria motinystės džiaugsmą nors kartą gyvenime“, „Po kastracijos katinas tampa nepilnavertis, pasikeičia ir jo charakteris.“ Tokios ir panašios abejonės žmones kankina dažnai. Bet visa tai mitas. Ir štai kodėl.

     1. Nekastruotas katinėlis nuolat ieško draugės, traukia liūdnas dainas (o ypač naktimis). Kastratas – ramus, panelės jam nerūpi, ir naktimis jis saldžiai miega savo guoliuke.

     2. Potencialus katinas, negavęs patelės, liūdi, prastai ėda, sulysta, pradeda šertis kailis. O viengungis nesiskundžia apetitu, yra apvalainas, žvilgančiais šoneliais.

     3. Nekastruotas „pilnavertis“ katinas stipriai žymisi teritoriją – ant sienų, užuolaidų, palangių, baldų, jūsų asmeninių daiktų. Pažymėtas vietas reikia pirmiau surasti (ne taip lengva), o paskui išvalyti. Ir tai vyksta nuolatos – katinas žymisi, o jūs valote, bet... namuose vis tiek tvyro tam tikras „aromatas“. Kastrato namuose – jokio katiniško kvapo, jis tvarkingai lanko savo dėžutę.

     Tad kuris iš šitų dviejų katinų gyvena pilnavertiškesnį gyvenimą?

     Vaisingos patelės žymisi teritoriją lygiai taip pat kaip katinai. Morčiaus metu jos būna itin neramios, triukšmingos. Jeigu katė morčiuoja labai dažnai ir nesukergiama, gali susirgti piometra (pūlingu gimdos uždegimu) ir žūti nuo šios sunkios ligos. Dažnai kergti katę taip pat negalima (ne dažniau kaip 2 kartus per trejus metus) – dažni gimdymai išsekins jos organizmą. Laikantiems porelę: katinui vienos katės per metus neužtenka! Jeigu siūlysite jį kergimams su svetimomis katėmis, visada yra rizika užkrėsti lytiniu kelių plintančiomis ligomis.

     Girdėjote apie stebuklingas tabletes nuo morčiaus? Taip, tokios yra. Bet gamintojai neperspėja pirkėjų, jog šiuose preparatuose yra didelė dirbtinių hormonų dozė, kurie nors prislopina dauginimosi instinktą, bet sukelia vėžį.

     Motinystės instinkto katės nepatiria, yra tik dauginimosi instinktas. Tačiau katė šimtu procentų išgyvena hormoninį nėštumo stresą, gimdymo vargus, pogimdyvinę karštinę ir išsekimą žindant kačiukus. Be to, ne kiekviena katė gali pagimdyti pati, ne kiekviena katė imasi rūpintis gimusiais mažyliais.

     Taigi laikydami porelę, problemos neišspręsite, o tik padvigubinsite ją.

     Visa tai įvertinus, kastracija – geriausias sprendimas ir šeimininkui, ir jo augintiniui.

 

Nenoriu kastrato! Parduokite man nekastruotą – noriu jį sukergti su paprasta „siamuke“ ir taip pasipelnyti, susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus.

 

     Mes parduodame kačiukus veisimui tik į užregistruotus, legalius Tailando kačių veislynus, kur jie bus kergiami ne su mišrūnais, o su tokiais pat kilmingais katinais. Ir tik į užsienį. Veisimui parduodamo kačiuko kaina dvigubai ar trigubai didesnė nei parduodamo namams. Kačiukai namams parduodami kastruoti / sterilizuotos. Šitos taisyklės laikosi visi padorūs veislynai.

 

Parduokit man katinėlį arba katytę veisimui. Dirbsiu sąžiningai, lankysiu parodas... 

 

    Lietuvos ribose kačiukus parduodame tik namams. Savo patinėlių kergimams nenuomojame. Nekonsultuojame ir tuo kausimu, kaip įsisteigti savo Thai kačių veislyną.

 

Ar ne per anksti kastruoti 3–4 mėn. amžiaus kačiuką?

 

     Lietuvoje daugelis veterinarų atsisako kastruoti kačiukus iki 6 mėn. amžiaus. Ir tikrai ne dėl to, kad taip geriau kačiukui. Taip patogiau veterinarui! Mažo kačiuko organus sučiupinėti sunkiau, nei suaugusio.

     Štai tik keletas faktų (ne nuomonių, o medicininių faktų), įrodančių ankstyvos kastracijos naudą.

     1. Gyvūno (ir patino, ir patelės) lytiniai organai nevisiškai subrendę, todėl mažiau kraujo indų ir jie mažesni. Lengviau šiuos organus pašalinti, mažiau kraujavimo. Visa procedūra trunka greičiau, kačiukai gauna mažesnę narkozės dozę ir trumpesniam laikui.

     2. Maži kačiukai greičiau atsigauna po operacijos negu 6 mėnesių ir vyresni katinai, sparčiau gyja žaizdos.

     3. Sterilizavus pateles iki 5 mėnesių amžiaus, pavojus joms susirgti pieno liaukų vėžiu siekia 9 %. Vėliau sterilizavus, toji rizika išauga – 14 %.

     4. Kai kurios patelės gali subręsti anksčiau nei 6 mėn. (tajų katės bręsta anksti), ir gali taip nutikti, kad 5 mėn. katytė, užsibuvusi veislyne, liks nėščia. Tai būtų labai pavojinga ir jai, ir jos mažyliams. Be to, toks nėštumas gali sukelti kitų problemų ateity – katytė gali likti maža, prastai vystytis, mat ji turėjo auginti ir maitinti kačiukus, pati dar būdama kačiukas, taigi naudojo energiją, reikalingą savo pačios augimui.

     5. Kastracija/sterilizacija turi pašalinį poveikį – gyvūnas priauga svorio. Tačiau yra įrodyta: kai procedūra atliekama ankstyvame amžiuje, kačiukai ne taip būna linkę nutukti, kaip kastravus vyresnius kaip 6 mėn. amžiaus arba suaugusius katinus.

     

     Ir dar: kačiukai nemąsto taip, kaip mes, žmonės! Jiems visiškai nė motais, kad negalės daugintis.

 

Ar šitos veislės katės nedrasko baldų?

 

     Ką nors draskyti mėgsta visos katės – taip jos mankština letenų raumenis ir pasižymi savo teritoriją. Svarbu gyvūną tinkamai išauklėti. Mūsų katės nagelius pustosi į draskykles, kurių turime joms nupirkę ne vieną. Be to, nagučius reguliariai pakerpame. 

 

Ar šeriasi?

 

    Per parodas tenka stebėti žiūrovus, kurie stabčioja kone prie kiekvieno narvo ir vis klausinėja šeimininkų, ar jų katės šeriasi. O kodėl jos turėtų nesišerti? Šeriasi visi, kas tik turi plauką – ir žmonės, ir gyvūnai. Žmogaus plaukai per gyvenimą išslenka ne vieną kartą: vienokie jie būna kūdikystėje, kitokie suaugus ir senatvėje. Lygiai taip pat gyvūno kailis. Plaukas išslenka sulig amžiumi, sezonų kaita, tam turi įtakos gyvūno emocinė būsena (pvz., per parodas kai kurių veislių katės šeriasi stipriau), maisto medžiagų apykaita, liga ar nėštumas. Jeigu pamačius katės plaukelį ant drabužio, jums kyla neigiamos emocijos, pirkite pliką katę, pvz., sfinksą. Dar geriau puritoniškai nusiteikusiems asmenims – jokio gyvūno, vietoj jo tiktų pliušinis žaislas. Mat katės ne tik šeriasi, bet ir prakaituoja, čiaudo, vemia, šlapinasi, tuštinasi ir kitais būdais skleidžia į aplinką požymius, kad yra GYVOS.

     Tajų kačių kailis trumpas ir plonas, be povilnės. Kaip ir visos trumpaplaukės, jos ŠERIASI, bet mažai. Kailį retsykiais pašukuojant specialiomis šukomis, bekrentantys plaukai išsitraukia, ir kilimai bei baldai lieka švarūs.

 

Mane domina kačiukas. Sakykit, ar jis nesmirda?

 

     Nemalonų kvapą turi visi šunų pasaulio atstovai. Jų prakaitas tikrai dvokia. Katės nesmirda – nesmirda jų kūnas, kailis, nėra blogo kvapo iš burnos. Be to, katės apskritai – švaruolės. Taip, morčinių kačių ir katinų šlapimas turi specifinį kvapą. Tačiau mūsų pirkėjams jo uostyti netenka. Parduodame kastruotus kačiukus, kurie užaugę niekada nesižymės teritorijos, o ir jų šlapimas neturės stipraus nemalonaus kvapo. Reguliariai valant kačiuko dėžutę, namuose blogas kvapas netvyros. Mes laikome ne vieną kačiuką, be to, mūsų katės ir katinai nekastruoti, t. y. žymisi teritoriją, tačiau palaikant higieną, vėdinant patalpas, blogo kvapo mūsų namuose užėjęs pašalinis žmogus nepajus. 

 

Ar reikia normuoti sausą maistą?

 

     Ne, sauso maisto normuoti – matuoti dozes ar sverti – tikrai nereikia. Turi būti padėti 2–3 indeliai skirtingų rūšių traškučių. Kačiukas per dieną pats vis prieina ir pavalgo kiek nori. Tokio reiškinio, kaip persivalgymas ir apsirgimas dėl to, Thai veislėje nesu pastebėjusi.

 

Nupirkau kačiukui sauso maisto HIQ Kitten and Mother Care. Kodėl nevalgo?

 

     Todėl, kad aš šituo maistu savo kačiukų nemaitinu ir jo pirkti nerekomenduoju. Perkant kačiukams maistą, visuomet reikia įsiklausyti ne į gyvūnų prekių parduotuvių darbuotojų, o į veisėjo rekomendacijas. Tik veisėjas žino, kaip kačiukas buvo augintas, maitintas, prie kokio maisto jis įpratęs, koks maistas konkrečiam kačiukui ir apskritai Thai veislei geriausiai tinka ir yra labiausiai mėgstamas. Kačių maisto pardavėjai įsiūlo nieko nesuvokiančiam pirkėjui ne tai, ko reikia kačiukui, o tai, ką jiems reikia parduoti. Išleisdama kačiukus į naujus namus, pateikiu sąrašą maisto prekių, kuriuos reikia nupirkti kačiukui. Tačiau jau ne vienas mano kačiukų pirkėjas, atėjęs apsipirkti į gyvūnų prekių parduotuvę, užmiršta veislyno rekomendacijas, Thai kačiuko poreikius ir nesąmoningai sudalyvauja parduotuvės marketingo planų įgyvendinime. Būkit budrūs. 

 

Kokia šių kačių sveikata? Ar būdingos kokios nors ligos?

 

     Pirma, Thai katės – natūraliai gamtoje susiformavusi veislė. Jos nelepios, yra tvirtos sveikatos ir ilgaamžės. Mūsų veislyne katės su maistu reguliariai gauna maisto papildus ir vitaminus, yra skiepijamos, jų sveikatą prižiūri veterinarai. Be to, veisimo darbe vengiame kraujomaišos, kad neišsivystytų genetinės ligos.

     Antra, kačių sveikatą lemia ne tik genetika, bet ir priežiūra. Tajų katės neskirtos gyventi lauke bet kokiu oru ir valgyti nešviežią maistą arba atliekas nuo žmonių stalo. Šiltas kambarys, patogi nauja draskyklė, 2–3 indeliai šviežio sauso maisto, dubenėlis švaraus vandens, reguliariai valomas katės tualetas – tai minimali, bet būtina priežiūra. Jeigu jaučiate, kad negalėsite to suteikti savo katei, geriau įsigyti mišrūnę. Mišrūnai – patys atspariausi gyvūnai! Jie gali žiemą gulėti ant sniego, misti pelėmis, paukštukais ir dar nežinia kuo ir puikiausiai nugyventi 10 metų.

     Trečia, susirgti ir numirti pirma laiko gali bet kas gyvas. Jeigu bijote turėti papildomų išlaidų dėl gydymo ar per anksti netekti įsigyto kilmingo gyvūno ir dėl to patirti finansinių nuostolių, egzistuoja toks dalykas, kaip gyvūnų draudimas.

 

Katė tuštinasi dėžutėje... O paskui su tom pačiom letenom šoka ant stalo?

 

     Taip mąstyti gali turbūt tik medicinos darbuotojas. Jeigu jis vis dėlto norėtų įsigyti kačiuką, galėčiau patarti. Pirma, prisiminti, ko mus mokė vaikystėje. Prieš valgį nusiplauti rankas, nusivalyti stalą, įsidėti maistą į švariai išplautas lėkštes. Šių elementarių higienos taisyklių juk laikomės bet kuriuo atveju - nesvarbu, gyvena namuose katė ar ne. Antra, prisiminti, kad virtuvė turi duris. Na, daugelyje būstų. Tas duris galima laikyti uždarius, ir virtuvėje bus sterilu kaip operacinėj. Trečia, tajų katę puikiausiai galima išmokinti naudotis žmonių tualetu. Gal tada jos letenos bus švaresnės? Jeigu visa tai neįtikina, belieka įsigyti ne katę ar šunį, o akvariumą...

 

Ar tajų katės nesukelia alergijos?

 

     Ligonį gali dirginti bet kokios veislės kačių plaukai. Sunkiais atvejais alergiją gali sukelti net gyvūno pleiskanos ar seilės. Alergiški žmonės turėtų išsitirti pas medikus, patys gerai žinoti, kas juos alergizuoja, ir nerizikuoti savo sveikata. Kur kas geriau nepirkti jokio katinėlio negu nusipirkus susirgti ir grąžinti augintinį į veislyną!

 

Ar jūsų katės nepiktos?

 

     Tajų katės painiojamos su color point mišrūnėmis katėmis. Mūsų katės itin meilios ir atsidavusios žmogui. O apskritai nė vienas save gerbiantis veislynas neveis piktų kačių. Tam ir vykdoma selekcija.

 

Ar jūsų katės socializuotos? Noriu, kad bendrautų su manim nuo pat pirmos dienos!

 

     Pirma, tajų katės yra bene labiausiai orientuotos į žmogų ir bendraujančios. Antra, jos stipriai prisiriša prie savo šeimininko. Trečia, jos puikiai skiria savą nuo svetimo – nors niekada nerodo jokio piktumo jokiam žmogui. Mūsų kačiukai jau nuo 2 savaičių amžiaus pradeda mezti ryšį su mumis: nori, kad glostytume, imtume ant rankų, įdėmiai klausosi mūsų balso, stebi veido išraišką, pradeda žaisti, vėliau visur sekioja, ateina ant kelių arba ant pečių... Auginami meilėje iki 3–4 mėn. jie, be abejo, jau laiko mus savo šeimininkais. Ir... jie tikrai nežino, kad bus parduoti! Iškeliavimas iš gimtų namų jiems nemaloni staigmena. Dėl to atsidūrę pirkėjo rankose ir naujuose namuose, kur visiškai svetimi kvapai, kelias dienas gali jaustis nejaukiai. Kaip greitai kačiukas adaptuosis, priklauso ir nuo naujųjų šeimininkų. Kuo dažniau imkite mažylį ant rankų, kalbinkite, nešiokite, kartu valgykite ir miegokite, nieko nedrauskite, leiskite viską apžiūrėti ir apuostyti. Nepastebimai anksčiau ar vėliau tarp jūsų ims megztis ryšys: tajų katės fantastiškai ištikimos, prieraišios ir atsidavusios savam žmogui!

 

Ar Thai kačių charakteris priklauso nuo jų spalvos?

 

     Tikrai ne. Nei nuo spalvos, nei nuo lyties, nei nuo amžiaus Thai kačių charakteris nepriklauso. Visos mūsų katės gero būdo.

 

Ar galima paglostyti?

 

     Šis klausimas dažniausiai pasigirsta parodose. Matydami švelnų ir gražų gyvūną, žmonės neskuba jo pirkti, bet duoda valią akimirkos jausmams – ranka taip ir tiesiasi glostyti... visus iš eilės. Tai gal ir neblogai, jeigu katės būtų pliušinės. Tačiau jos gyvos! Ir kaip ir žmonės turi privatumo jausmą, jaučia tam tikras ribas, skiria savą nuo svetimo. Ar jums patiktų, kad jus vis paglostytų svetimi praeiviai? Ko gero, pasipiktintume, palaikytume tai priekabiavimu. Jeigu užkliudome spūstyje svetimą žmogų, mes atsiprašome, kad prie jo prisilietėme. Parodoje pro narvelius plūsta daugiatūkstantinė minia. Kai visi glosto tai vieną, tai kitą katę, kaip jaučiasi pačios katės? Svetimos rankos, pernešančios svetimų morčinių kačių kvapus... Ir ne tik kvapus, bet ir bakterijas. Dėl to kiekvieną sykį, parodoje pamatę jums mielą gyvūną, verčiau paklauskite savęs: „Gal tokį įsigyti? Galėsiu glostyti į valias!“

 

Kaip auklėti kačiuką, jeigu jis daro ką nors ne taip? Mušti?

 

     Mušti katės jokiu būdu negalima. Tai iš esmės pakenktų jūsų santykiams. Katė tikrai nesuprastų, už ką pakėlėte prieš ją ranką, tik patirtų didžiulę psichologinę traumą, stresą ir išgąstį. Paprasčiausias būdas sudrausminti katę – griežtu tonu sušukti „Negalima!“ Įsiveskite šį žodį į savo bendravimą su kate kaip komandą. Katė įsimins jį ir išgirdusi supras, kad reikia liautis daryti tai, ką tuo momentu daro. Kitas veiksmingas būdas – apipurkšti netinkamai išdykaujančią katę vandeniu. Turėdama puikią regimąją atmintį, kitą sykį vos pamačiusi, kad siekiate purkštuvo, katė maus į šalį.

 

Kas meilesnis - katytė ar katinėlis? Ką lengviau auginti - katiną ar katytę?

 

     Katės charakteris ir meilumas nepriklauso nuo lyties. Daugelis mano, jog meilesnės patelės, nes egzistuoja stereotipinis įsivaizdavimas, kad žmonių pasaulyje meilesnės moterys. Bet visa tai neturi nieko bendra su gyvūnais! Katinai yra katinai. Tai tokie murkiantys žvėreliai, kartais nepelnytai nustumiami už borto... 

     Galime nuraminti nuogąstaujančius ir dvejojančius: „berniukai“ lygiai tokie pat geri kaip „mergaitės“. Ir jų auginimas bei priežiūra nesiskiria nuo patelių. Iškastruoti patinukai teritorijos nesižymi.

     Be to, namams mes parduodame kastratus –  neuterius. O tai jau nei „berniukai“, nei „mergytės“. 

     

Ar galiu paleisti katiną laisvai vaikščioti po lauką? Vasarą mes gyvename sode. Mūsų ankstesnis katinas vaikščiojo, kur tik norėjo. Kaip išeidavo, taip ir pareidavo.

 

     Nors tajų katės kambariniai gyvūnėliai, vasarą, kai šilta, joms naudinga pasimankštinti lauke, pakvėpuoti grynu oru. Galima jas vesti pasivaikščioti su pavadžiu, prie kurio jos greitai pripranta (ypač patinai). Galima paleisti į dengtą terasą, tinklu aptrauktą altaną, voljerą ar balkoną.

     Pirkėjo mintis paleisti kilmingą gyvūną „eiti laukais“ mus šiurpina. Daugybė tokią laisvę turinčių kačių žūsta po automobilio ratais arba grįžta sutraiškyti, sužaloti ir kankinasi, kol numiršta, daugybė pakramto nuodingų augalų, užėda pasenusio maisto, kritusių paukščių ar padvėsusių pelių, susipjauna su valkataujančiais gyvūnais ir nuo jų užsikrečia įvairiomis ligomis, peršąla, paklysta, jas sugelia erkės, blusos ir t. t. Be to, kilmingą katinėlį gali kas nors „priglausti“ ir perparduoti.

   

     Mes norime, kad mūsų kačiukai naujuose namuose būtų branginami ir saugomi! 

 

Ar pravėrus lauko duris, nepuls į lauką, ar nepabėgs?

 

     Tajų katės eina prie žmogaus, o ne bėga nuo žmogaus. Jos yra ramios, stabilios psichikos, juklios. Laukas jų nevilioja – daugybę metų jos formuotos kaip kambariniai gyvūnėliai, kurie mėgsta šilumą, minkštus guoliukus ir mylimo šeimininko rankų prisilietimą. Parduodame savo kačiukus kastruotus / sterilizuotas, taigi veržtis į lauką ieškoti partnerių kergimuisi jiems taip pat nėra poreikio. Vis dėlto pravertos lauko durys kelia kitą pavojų – tajų katę gali pertraukti skersvėjis ir ji gali susirgti.

 

Noriu įsigyti iš jūsų katytę ir išvežti į sodybą, kad išgaudytų peles. Ar tajų katės valgo peles?

 

     Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, žiurkių įkandimo liga, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, Omsko hemoraginė karštinė, Lasa karštinė, limfocitinis choriomeningitas, maras, salmoneliozė, tuliaremija, Pietų Amerikos arenovirusinė infekcija ir kt.). Peles gaudo kiemo rainiukės, bet ir joms tai pavojinga. Kilmingos katės neturi nieko bendra su parazitiniais graužikais. Mes jas maitiname vištos krūtinėlėmis ar kalakutienos file, o ne pelėmis! Prieš įsigijant kilmingą gyvūną, dera susitvarkyti savo aplinką, kad nebūtų pelių ir žiurkių.

 

Ar konsultuosite, jeigu įsigijus kačiuką iškils kokių nors klausimų?

 

     Taip, žinoma. Visuomet pasidalijam patirtimi, patariam.

 

Ar palaikote ryšį su savo pirkėjais?

 

     Palaikome tiek, kiek to nori pirkėjas. Įsigyti kačiuką nereiškia susigiminiuoti visam gyvenimui, susisaistyti abipusiais ilgalaikiais įsipareigojimais. Jeigu pirkėjui norisi retsykiais atsiųsti kačiuko nuotrauką, parašyti, kaip jam sekasi, mums tai labai malonu. Kita vertus, jeigu pirkėjas, įsigijęs kačiuką, su mumis ryšio nebepalaiko, priimame tai kaip savaime suprantamą dalyką.

 

 

Esu nusipirkusi tajų veislės kačiuką Lenkijos veislyne. Gal patartumėte, kuo jį maitinti?

 

     Pirma, mes nekonsultuojame tajų kačių augintojų, įsigijusių kates viso pasaulio Thai kačių veislynuose. Konsultuojame tik tuos asmenis, kurie įsigijo kačiuką iš mūsų veislyno. Pirkėjo konsultavimas kačiuko priežiūros klausimais įeina į kačiuko kainą. Taigi veislynas, kuriam sumokėjote už kačiuką, turi ir pakonsultuoti, iškilus klausimams. Antra, kiekvienas veislynas savo išveistus kačiukus augina savaip. Dėl to turite laikytis būtent to veisėjo, iš kurio pirkote kačiuką, rekomendacijų.

 

Kada galima rezervuotis kačiuką?

 

     Rezervuotis galima tik jau gimusius kačiukus. Rezervacinės įmokos už negimusį kačiuką neimame.

 

Ar galima pasiimti man užaugintą kačiuką, parsivežti namo ir tik po to už jį sumokėti pavedimu?

 

     Kačiukus išleidžiame į naujus namus tik tada, kai pirkėjas pilnai atsiskaito. Kai perkate duoną, sumokate pinigus – pasiimate kepalą. Kai perkate automobilį, sumokate pinigus ir tik tada išvažiuojate iš automobilių salono. Kai perkate namą, sumokate pinigus ir tada įsikraustote. Pardavimo-pirkimo tvarką lengvai perpranta jau ikimokyklinio amžiaus vaikai. Suaugusieji, pasirodo, ne visi...

 

Atvažiuoju apžiūrėti jūsų kačių! Ar reikia susitarti iš anksto?

 

     Audringai besiveržiančių pas mus į namus kartkartėmis vis pasitaiko. Malonus prašymas pasiskaityti „Atmintinę pirkėjui“, kur surašytos kačiuko įsigijimo taisyklės, tokio tipo interesantus žeidžia. Jie nori žūtbūt žaisti ir glostyti mūsų kates, o ne skaityti informaciją tinklapyje! Tai gal ir pirkti, rezervuotis kačiuką? Oi, ne! Tiesiog maloniai praleisti pas mus laiką su visa savo šeimyna – pasijuokti, paklykauti, pavaikyti kates. Pasilinksminti ir išvažiuoti. Na, kai kurie iš mandagumo dar prižada „pagalvoti“ ir „galbūt kada nors“ įsigyti kačiuką. 

     Veislynas – ne įstaiga. Ne medelynas, nors skamba ir panašiai. Į medelyną galima atvažiuoti bet kada pažiūrėti augalų. Ne zoologijos sodas. Į zoologijos sodą galima ateiti bet kada – tiesa, nusipirkus bilietą. Ne gyvūnų turgus. Į tokį turgų savaitgalį galima atvažiuoti ir praeiti pro narvelių virtinę, pasižiūrėti. Veislynas – tai mūsų namai! Jeigu jų durys būtų atviros bet kada ir bet kam, praleisti savo laisvalaikio, pažaisti su mūsų katėmis suplūstų pusė Lietuvos. Išvyktų vieni, atvyktų kiti. Nieko kito neveiktume, kaip tik priiminėtume lankytojus, kurie anaiptol nėra pirkėjai. Mūsų asmeniniam gyvenimui ir darbui tai būtų katastrofa.

     Pamatyti mūsų veisiamas suaugusias kates galima nuotraukose ir parodose. Atvykti išsirinkti kačiuką galima, kai jiems jau yra 2,5 mėnesio. Aplankyti savo užsirezervuotą kačiuką galima vieną kartą per visą jo auginimo laikotarpį, iš anksto suderinus atvykimo laiką.

 

Ar galiu pakeisti kačiuko vardą, kurį jis gavo veislyne?

 

     Kilmingos katės yra kaip autoriniai kūriniai. Jos gimsta ne atsitiktinai, ne bet kur ir ne bet kada, kaip kad laukinės katės. Kilmingosios yra išveisiamos. Veisėjas lanko parodas, ekspertizes, ieško tinkamiausių partnerių, importuojasi katinus ir sąmoningai jungia tam tikras kraujo linijas taip, kad išgautų kuo geresnį rezultatą – kačiukus, kurie labiausiai atitinka veislės standartą. Taigi veisėjas tiesiogine to žodžio prasme iš genetinės medžiagos sukuria kilmingus kačiukus. Ir ne tik vienos vados kačiukus, bet ištisas kačių linijas, geneologinius medžius. 
     Visi kūriniai turi pavadinimus, kuriuos jiems suteikia tų kūrinių autoriai, – knygos, kino filmai, paveikslai, drabužių ir avalynės pasaulyje egzistuoja prekės ženklai arba brendai. Žmonės tų pavadinimų nekeičia. Priešingai – didžiuojasi įsigiję tam tikro autoriaus darbą. Tas pats ir su kilmingais gyvūnais. Mes, veisėjai, žinodami, koks tai milžiniškas triūsas išvesti savas kačių linijas, niekada nekeičiame iš kitų veislynų įsigytų kačių vardų. Katė ir jos vardas, atsineštas iš veislyno, yra kaip viena visuma. Mes net nekeliam sau tokio klausimo, ar mums tas vardas patinka ar nepatinka. Tuo labiau kad vardai veislynuose renkami kruopščiai, apgalvotai, derinant visų konkrečios vados kačiukų vardus tarpusavyje. 
     Kilminga katė jos kūrėjui visada išliks tokiu vardu, kokį jis jai suteikė ir užregistravo dokumentuose. Jeigu pirkėjas ketina nepriimti veislyne suteikto vardo ir duoti kitą, etiškiausia būtų apie tai veisėjui net nepranešti. 

 

Nuo ko priklauso kačiuko kaina?

 

     Kadangi kačiukai nėra vienodi, skiriasi ir jų kainos. Kainos priklauso nuo daugelio dalykų – kačiuko spalvos, formų, kailio kokybės, akių spalvos, amžiaus (vyresni kaip 1 metų katinėliai parduodami pigiau), tėvų parodinių pasiekimų ir titulų, pagaliau nuo mūsų pačių noro ar nenoro padaryti akciją. Vis dėlto visi mūsų kačiukai yra gero charakterio ir parduodami sučipuoti, paskiepyti, su kilmės dokumentu, kastruoti/sterilizuotos.

 

Kiek kainuoja? 

 

     Šimtus kartų skamba šis klausimas. O nesyk pasitaiko kuo nuoširdžiausių pasiūlymų – „Jei atiduotumėt dykai, tai mylėčiau! Mylimukai! Gražuoliukai!“ 

     Pirmieji veislynai Lietuvoje pradėjo rastis, atkūrus Nepriklausomybę, po 1990 m. Taigi egzistuoja jau beveik 30 metų. Kasmet vyksta parodos, pritraukiančios minias. Skelbimų portaluose pilna skelbimų, siūlančių įsigyti kilmingus gyvūnus. Tačiau žmonės, pasirodo, nežino, kiek kainuoja kilmingieji. O gal kaip tik žino, turi savo sąmonėje įsišaknijusią nuomonę ir klausia, tik norėdami pasitikslinti ir išgirsti jiems priimtiną atsakymą. Pavyzdžiui, 30 eurų. Juk dešimtmečiais buvo (o ir dabar yra) įprasta pirkinėtis kates pas mišrūnų daugintojus už keliasdešimt eurų ir pasivadinti jas įvairių veislių pavadinimais, iš kurių populiariausi – „siamo“... Tas įprotis ir gili tradicija apsunkina suvokimą, kad katė katei nelygu.

     Kiek kainuoja katė? Galiu nudžiuginti – nieko nekainuoja! Pasigaukit lauke benamę arba parsineškit iš prieglaudos, ir štai jums – jūsų laimė! Nė kiek neironizuoju. Pati turiu kieme dvi sterilizuotas raines, kurias labai myliu. Vieną priglaudžiau mažą išmestą į gatvę, kitą parsinešiau iš prieglaudos. Abi jau senutės. Nevadinu jų britų trumpaplaukėmis, nors panašios ir gražios. Bet dabar kalbu ne apie meilę katėms ir ne apie jų grožį. O apie VERTĘ.

     Kas yra kilminga katė? Ar su karūna ant galvos, su ordinais ant krūtinės? Kas ta kilmė? Kuo ji vertinga? Juk kilmę, gerai pagalvojus, turi visi gyvūnai – mišrūnai taip pat turi tėvus, senelius, prosenelius... Taip, bet mišrūno praeity tų tėvų, senelių ir prosenelių būta visokių. Mišrūnas – genetiškai neformuotas gyvūnas. Toks, kokį davė gamta. Į jį neįdėta jokio triūso. Dėl to jis neturi jokios vertės. Kilmingos katės – tai tarsi autoriniai kūriniai, daugelio metų selekcinio darbo ir parodų lankymo, konsultavimosi su ekspertais rezultatas. Tikras veisėjas kaip skulptorius su kaltu formuoja savąjį katės veidą ir būdą. Tai ilgas, lėtas ir brangiai kainuojantis procesas. Norėtumėte, kad jūsų katė ateitų pas jus ant kelių, pasiglaustytų, lyžteltų į skruostą? Ir būtent tada, kada jums to norisi? O kai neturite tam laiko, kad netrukdytų? Norėtumėte, kad suprastų jus iš pusės žodžio ir jums niekada netektų jos barti? Norėtumėte, kad mokėtų bendrauti su jūsų vaikais ir kitais augintiniais? Norėtumėte, kad būtų maloni su svečiais, nebijotų svetimų? Norėtumėte, kad namuose nieko negadintų – nedraskytų baldų, neliptų užuolaidomis, nedaužytų vazų? Norėtumėte, kad būtų netriukšminga? Norėtumėte, kad niekur niekada nepridergtų? Norėtumėte, kad būtų įspūdingai mėlynų akių ir baltutėlio trumpo kaip aksomas kailiuko? Gerbiamasis, tai įmanoma, tačiau tai – darbas! Sukurti tokią kokybę, išvesti tokią kačių liniją prisireikia dešimtmečių.

     Pirkėjas, nusižiūrėjęs veislyno tinklapyje kačiuką, nei žino, nei nori žinoti, kaip ir iš kur šis gyvūnas atsirado. Pirkėją domina tik, kiek jam kainuos. O kiek to kačiuko atsiradimas šiame pasaulyje kainavo mums? Kačiuko kaina atspindi jo VERTĘ.

 

*Kiek kainuoja įsigyti iš užsienio veislynų kilmingus kačiuko tėvus? Tūkstančiai eurų.

 

*Kiek kainuoja juos importuotis? Kelionė, viešbučiai, vizos.

 

*Mūsų veislyne gimsta jau ketvirta karta kačiukų. Kiek mums kainavo užauginti, išvežioti po parodas jūsų įsigyjamo kačiuko prosenelius, senelius, tėvus? Tol, kol gimė jūsiškis.

 

*Kiek kainuoja parodos ir visa parodinė atributika bei reikmenys? Kilmingiems gyvūnams parodos privalomos. Kiek kainuoja keliauti į kitus Lietuvos miestus ir į užsienį, pasisodinus į automobilį vieną katiną? Dvi dienas sėdėti nuo ryto iki vakaro parodose. Lankytojams parodos nemokamos. Veislynas už vienos katės dalyvavimą parodoje moka 50 eurų. Tų parodų per katės karjerą būna ne viena...

 

*Kiek kainuoja nuolatinis kačių ir kačiukų vežiojimas į vet. kliniką? Kiek kainuoja veterinarų paslaugos? Tyrimai ir gydymas katei susirgus, pagalba gimdant, skiepai, čipavimas, sterilizavimas, kastravimas.

 

*Visos kilmingos katės priklauso kokiam nors kačių klubui, kuriam mokame aibę mokesčių – metinį nario mokestį, mokestį už katės priėmimą į klubą, už titulo įregistravimą, už parodas, už kilmės dokumentus kačiukams, už specialų leidimą kergtis, už papildomas vadas ir t. t.

 

*Kiek kainuoja veislyno reklama Facebooke, skelbimų portaluose, TV laidose? 

 

*Kiek kainuoja tinklapio išlaikymas, atnaujinimas ir tvarkymas?

 

*Kiek kainuoja įregti patalpas, kuriose veislyno katės galėtų patogiai gyventi – kurios būtų nuolat šildomos, šviesios, jaukios, aprūpintos draskyklėmis.

 

*Kiek kainuoja tas patalpas periodiškai remontuoti? Ir katinai, ir katės žymisi teritoriją. Patalpas gali nusiaubti ir būrys auginamų mažylių.

 

*Kiek kainuoja kačiukų auginimas – nuolatinis juodas triūsas maitinant ir kuopiant tualetus – be atostogų ir išeiginių? O taip, vasarą, kai karšta ir visi išvažiuoja kur tik nori – prie jūros, į kurortus, į sodybas, – veisėjai lieka namuose. Nes vasarą katės niekur nedingsta, ir jomis reikia rūpintis.  Kiek kainuoja budėjimas naktimis, laukiant gimstant vados arba budint prie didelės vados, kad visi kačiukai pažįstų? Kaip įvertinti tą darbą, kai tenka kas dvi valandos patiems maitinti kačiukus, kurie prastai priauga svorio, kurių katė-mama neturi pieno, susirgo arba sumorčiavo ir dėl to negali jų žindyti? 

 

*Kiek kainuoja nuolatinis kačių ir kačiukų fotografavimas bei profesionali fotografavimo įranga?

 

*Kilmingos katės gali atsivesti tik tris vadas per dvejus metus. O valgo ir naudojasi tualetu kasdien. Ne visos kremta traškučius. Yra tokių ponų ir poniučių, kuriems tenka rytas-vakaras virti mėsą. Kiek visa tai kainuoja?

 

*Kilmingos katės gali būti veisiamos 8 metus, o gyvena apie 20 metų. Kiek kainuoja oriai nukaršinti veisimui nebenaudojamas kates-veteranes?

 

     Savo veislyno išlaikymui išleidžiame milžiniškas sumas, bet niekada nedejuoju pirkėjui, kad man „brangu“. Šiam darbui reikalingas pasišventimas, apsisprendimas, ištikimybė veislei ir didžiulė meilė. Tokios pozicijos tikimės ir iš tų, kurie kreipiasi į mūsų veislyną. Ir dar – šiek tiek sąmoningumo bei orientavimosi vertėse. Jeigu labai sunku susivokti kainose, štai paprasta formulė:

 

Kilmingos katės veisimui - keli tūkstančiai eurų

Kilmingos katės namams - keli šimtai eurų

Katės iš mišrūnų daugintojų lizdo - kelios dešimtys eurų

Katės iš prieglaudos ir iš gatvės - už dyką

 

     Taigi kilmingi kačiukai kainuoja ne kelias dešimtis, o kelis šimtus eurų. Apskritai gyvūnas – ne tiems, kurie skaičiuoja paskutines kruopas. Katės išlaikymas per visą jos gyvenimą kainuoja kur kas daugiau negu ji pati.

     Ir dar – esmė ne kainoje, o prioritetuose. Dėl savo kačių galime atsisakyti daug ko. Jeigu jūsų prioritetas – ne gyvūnas, rinkitės tai, kas jums kur kas svarbiau, ir tai jums neatrodys brangu. Kilmingas gyvūnas perkamas vienąkart gyvenime. Ne kaip trumpalaikis žaislas vaikams, o kaip draugas, kuris ištikimai tarnaus 20 metų. Todėl jis turi būti be galo trokštamas ir įsigyjamas kaip neįkainojamas šeimos narys.

 

Kiek kainuoja vieno katinuko išlaikymas per mėnesį? Kelis šimtus, tūkstantį eurų? Mes turim daug išlaidų... norim planuoti finansus. Net milijonieriai skaičiuoja.

 

     Nors daugelis žmonių planuoja savo šeimos biudžetą ir skaičiuoja pinigus, toks klausimas – retas. Iki šiol jį uždavė tik vienas žmogus, žmogus-buhalteris. Paprastai visi klausia, kiek kainuoja kačiukas, o jo auginimo ir laikymo išlaidų neįvertina. Katės – tai mūsų šeimos nariai, jos kaip maži vaikai... Kai augini savo mylimą vaiką, juk neskaičiuoji kiekvieno jo kąsnio ir aprūpini jį dosniai. Aš niekada neskaičiavau, kiek kainuoja kačiuko išlaikymas, nes man visa tai siejasi ne su pinigais, o su meile veislei. Bet kadangi pasitaikė toks klausimas, pamėginsiu pateikti tam tikras orientacines gaires. Tiksliai nurodyti sumos nepavys, nes kiekviena katė kitokia ir jos katiniškame gyvenime pasitaiko daug skirtingų aplinkybių, kurios gali šeimininkui skirtingai pakainuoti. Taigi:

1. Kačiuko parsigabenimas iš veislyno – kainuoja degalai, automobilio amortizacija.

2. Naują jūsų šeimos gyventoją gali norėti aplankyti, pamatyti jūsų draugai ar giminės. Teks pavaišinti. Saldumynai, kava – viskas kainuoja. Jeigu primins grindis, teks išsiplauti – kainuos vanduo, valymo priemonės. Taigi išlaidos jau nuo pirmų dienų!

3. Kačiuko maitinimas – atskira tema. Kačiukai iki 6-10 mėn. (o kartais ir visą gyvenimą) valgo virtą mėsytę. Vištienos, kalakutienos, jautienos, veršienos filė, raumenį, be odos. Kiek tokia mėsa kainuoja, galima pasidomėti parduotuvėse. Nesakysiu, kad ji „brangi“. Tepasakysiu, kad ta mėsa turi būti kokybiška. Taigi, papunkčiui:

a) Mėsą reikia nupirkti. Jei važiuosite automobiliu, nuvykimas į parduotuvę ir sugrįžimas kainuos.

b) Nupirktą mėsą reikia padalinti nedidelėmis porcijomis ir padėti į šaldiklį – kainuos elektra.

c) Kiekvieną rytą reikia išvirti šviežią porciją mėsos. Kainuoja dujos arba elektra (priklausomai nuo turimos plytelės), vanduo. 

d) Kačiukui pavalgius, reikia išplauti indus – kainuoja vanduo, plovimo priemonės. Jeigu plausite indaplovėje – dar ir elektra.

e) Be mėsos, kačiukas valgo kokybiškus konservus ir sausą maistą. Galima pamaloninti kačių skanukais. Tai kainuoja.

f) Kačiukas turi gauti vitaminų, papildų. Kainuoja.

4. Pavalgęs kačiukas užsinori į tualetą. Kainuoja kraikas, tualeto valymo priemonės.

5. Jeigu kačiukas privems ant grindų ar kilimo, kainuos tualetinis popierius ir valymo priemonės.

6. Jeigu kačiukui paleis vidurius ir jis apsiders, nesuspėjęs nubėgti į tualetą, gali labai kainuoti... Priklausomai nuo to, ką išterliojo.

7. Katės žaismingos, ir žaislų joms reikia. Žaislų kainos nuo 2 eur iki 30 eur. Žaislai, įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse, paprastai būna nepatvarūs, greitai plyštantys. Be to, katei žaislas greitai atsibosta, nori kito. Todėl žaislus reikia vis keisti. Kainuoja.

8. Katei būtina draskyklė-laipynė. Gera, tvirta draskyklė-laipynė, ne žemesnė nei 130 cm, o geriau – dar aukštesnė, kainuoja 100-250 eur. Jeigu, labai taupydami ir skaičiuodami pinigus, nupirksite prastą draskyklę-laipynę, gali taip atsitikti, kad ji tetarnaus kelias dienas. Atsivynioja virvė, suplyšta audinys. Teks pirkti vėl, ir vėl kainuos. Gera, tvirta draskyklė irgi ne amžina. Tarnaus 5-8 metus. Bet po to jos išvaizda pasidarys tokia, kad norėsis pakeisti.

9. Dar kačiukui reikia indų, kelioninio krepšio, žirklių nagams, šukučių-trimerio, galbūt pavadėlio ir kokio nors drabužėlio. Šie daiktai gali tarnauti ilgai.

10. Jei pasibaigė šildymo sezonas, bet oras vėsus, pliaupia lietus ir kambaryje vos +17 C ir drėgna, reikia pašildyti elektriniu-tepaliniu radiatorium. Tai kainuoja – ir pats radiatorius, ir elektra. Tajų katės mėgsta šilumą, kambario temperatūra joms turi būti +22-24 C. Priešingu atveju jos gali susirgti.

11. Jeigu kačiukas suserga, kainuoja veterinarų paslaugos. Pvz., Kauno veterinarijos akademijoj Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoj vien registracija pas veterinarą kainuoja 30 eurų. Konsultacija taip pat kainuoja. Tyrimai – nuo 30 iki 50 eur už vieną. Vaistai, stacionaras, operacija, procedūros – viskas kainuoja. Kainuoja skiepai, kuriuos reikia kartoti kasmet.

12. Yra posakis „Laikas – pinigai“. Katinėlio priežiūra užima daug laiko, kurį galėtumėte skirti pelningam darbui, už kurį gautumėte pinigų.

 

     Žodžiu, katinas neduoda nieko apčiuopiamai naudingo, o pareikalauja apčiuopiamų lėšų. Taigi žmogui, kurio materialinė situacija įtempta ir kuris galvoja tik apie pinigus, naminis gyvūnas – grynas nuostolis. Mintį apie jo įsigijimą reikėtų vyt šalin.

 

     Katinėlis turi ateiti į tokią šeimą, kuriai netaptų materialine našta, o būtų be galo trokštamas, laukiamas ir mylimas šeimos narys. Jis turi atsidurti tokioje aplinkoje, kur šeimininkai tenkintų absoliučiai visus katino poreikius, neįsitempdami, neskaičiuodami pinigų, o priešingai, mėgaudamiesi jam pirkdami daiktus ir skanėstus, džiaugdamiesi, kad gali ne šiaip rūpintis savo augintiniu, o tiesiog jį lepinti.