į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
 lt  |  en  |  ru  |  PL  |  de 
Klausimai-atsakymai

 

     Klausimai, klausimėliai... daugybė jų buvo pateikta per veislyno gyvavimo laikotarpį. Tačiau įvairovė nedidelė. Dominuoja tie patys keli: „Šeriasi?“, „Ar nekels pavojaus mano vaikui?“, „Ar nepavojinga katės sveikatai ankstyva kastracija?“, „Turbūt meilesnės mergaitės?“ Milijoną kartų uoliai atsakinėjusi žodžiu, pradėjau kai ką pastebėti:

 

1) kad virstu magnetofonu, kartojančiu ir kartojančiu tą patį ir tos melodijos pragrojimui sugaištančiu daug brangaus laiko. Dėl to kilo mintis atsakymus užrašyti ir pateikti šiame skyrelyje.

 

2) kad ir kaip maloniai patikinčiau gerbiamuosius interesantus, kad – a) Thai katės šeriasi, bet nestipriai, ir tas šėrimasis nepatogumų nesukelia; b) Thai katės puikiai sutaria su vaikais; c) ankstyva kastracija nepavojinga katės sveikatai; d) visos Thai katės, nepriklausomai nuo lyties, yra meilios, – nė vienas iš uždavusiųjų tokius klausimus kačiuko neįsigijo. Pirkėjai tokių klausimų neuždavinėja. Pirkėjai skaito tinklapį, susisiekia su veislynu, pasiteirauja kainos, kada kačiuką galima atsiimti iš veislyno ir rezervuojasi arba įsigyja mažylį.

 

3) kad man atsakinėjant į šiuos klausimus, juos uždavęs žmogus nelabai tais atsakymais domisi, o pagyvėjusiu tonu ima dalintis savo patirtimi: pasakoti apie savo vaikus, anksčiau laikytus mišrūnus katinus... Man belieka klausytis pusvalandį, valandą, kol „pirkėjui“ pagaliau palengvėja – jį išklausė! Mandagiai padėkojęs už pokalbį, žmogus atsisveikina. Ir mūsų bendravimas šiame pasaulyje baigtas.

 

4) jeigu kačiukas būtų atiduodamas dykai arba už simbolinį keliasdešimties eurų mokestį, niekas neklaustų, ar jis šeriasi, nesigilintų į kastracijos ypatumus, nebijotų, kad nuskriaus vaiką, ir nepaisytų lyties. Čiuptų jį! Vadinasi, kai gyvūno kaina netenkina, dalis interesantų – sąmoningai ar ne – stengiasi blokuoti savo norą jį turėti, prisigalvodami kliūčių (šeriasi, pakenks vaikui, susirgs ir numirs dėl kastracijos, bus nemeilus, nes yra berniukas). 

 

5) kad pasaulyje daug vienišų žmonių, kuriems labai trūksta bendravimo. Tą vidinį diskomfortą dėl bendravimo stokos jie mėgina – sąmoningai ar ne – patenkinti. Galbūt užeina į parduotuvę ir su konsultantės pagalba išsimatuoja visą drabužių asortimentą, nors žino, kad nieko nepirks, užsuka į automobilių saloną, pagano akis, užsisako bandomąjį važiavimą, nors įsigyti naujo automobilio neketina, skambinėja internete rastais telefonais ir... pasikalba. Kai eilinį kartą išgirdusi klausimą „Šeriasi?“, paklausiu ir aš: „O ar lankėtės mūsų tinklapyje? Ar skaitėte atsakymą į šį klausimą?“, žmogus įsižeidžia – jis nenorįs skaityti (o būtent tai ir liudija, kad jam nereikia jokio kačiuko), jis nori BENDRAUTI!

 

Taigi visus norinčius bendrauti tokiu būdu, kokį ką tik aprašiau, turiu nuvilti. Į mūsų veisimo programą psichologinės vienišų, stokojančių žmonių konsultacijos ir paguodos seansai neįeina. Taip, mes konsultuojame kačiuko priežiūros klausimais pirkėjus, kurie laukia savo rezervuoto kačiuko arba jį jau augina. Visi kiti puslapio lankytojai, norintys paklausti „Šeriasi? Sutaria su vaikais?Ar nepakenks ankstyva kastracija? Kas meilesnis – berniukas ar mergaitė?“, ras mano rašytinius atsakymus šiame skyriuje.

 

1. Siamo?

 

     Ne, ne Siamo. Mūsų veislyne gyvena Tailando, tajų katės (sutrumpintai Thai). Siamo, Tailando katės ir tai, ką lietuviai vadina „siamais“ yra trys skirtingi dalykai. Lietuviškieji „siamukai“ –  jokia veislė. Tai nei Siamo, nei Tailando katės, o color point spalvos mišrūnai (žr. skyrelį „Išvaizda“).

 

 

Бодрова Генриетта Тихоновна (1927-2008)
"Кошатница" 1995

Interneto platybėse rastas paveikslėlis, iškalbingai liudija: mišrūnai būna ne tik raini, juodi ar balti, bet ir color point spalvos, atseit „siamo“...

 

   Siamo, Tailando, abisinų ir bengalų katės ne tik priklauso tai pačiai Rytų trumpaplaukių kačių grupei, bet ir yra kilusios iš tų pačių protėvių. Šiandien tai atskiros veislės. Kaip niekas abisinų nevadina Siamo, taip ir Thai kates neteisinga vadinti Siamo katėmis. O tuo labiau beveislius mišrūnus – „siamais“.

     Veislė – tai ne vien spalva, tai gyvūno savybių VISUMA: jo formos, proporcijos, kailio tekstūra, charakteris. Veislę įrodo 4 ar 5 kartų kilmės dokumentas, kurį išduoda klubas. Klubui priklauso visos kilmingos (t. y. veisėjų išveistos) katės. Klubas organizuoja parodas, kurių metu vykdoma ekspertizė, t. y. felinologai ekspertai nustato, ar veislyno išveista ir atrinkta tolimesniam veisimui katė tikrai tinkama veisti – ar neturi nukrypimų nuo veislės standarto. Geriausios katės pelno titulus. Veislės savybės saugomos ir puoselėjamos: veislynai vykdo gimusių kačiukų selekciją, ekspertai per parodas įvertina veislyno darbą ir dar labiau atsijoja, kas tinka toliau veisti, o ką teks kastruoti.

     Liaudis į tai nesigilina, dažnas tos sistemos nesupranta, taigi to triūso ir nevertina. Žiūri pigumo, įsigyja pas bobutę. Mąsto paprastai: spalva color point, akys bent kiek žydros, vadinasi, „siamo“. Dažnas per parodas mėgina ginčytis: esą jo „siamas“ tikras, mat gero charakterio. Taip, mišrūnai gali būti gero charakterio (ypač, kai neturi, su kuo palyginti), gražūs (dėl skonio nesiginčijama) ir panašūs į kokius nors kilmingus (ypač, kai nežinai veislės standarto)! Bet jie vis tiek lieka mišrūnai... Beje, color point spalvą gali turėti ne tik kiemo mišrūnės katės, bet netgi ožkos bei triušiai. 

 

 

 

2. Kokie panašūs į mano „siamo“!

 

     Pasaulyje daug panašių dalykų. Ir kuo žmogus mažiau supranta, nusimano, tuo labiau jam viskas vienodai rodosi. Miško medžiai irgi panašūs į botanikos parko medžius: turi kamieną, šakas ir žalius lapus. Neįgudusiai praeivio akiai mišrūnės katės visada bus panašios į kilmingas, nes jose susimaišę įvairūs išvaizdos elementai. Žmonės, kurie kažkada laikė color point mišrūną, įsigiję mūsų kačiuką lieka maloniai nustebinti skirtumo! 

 

mišrūnai kilmingos tajų katės

   

3. Kodėl parduodate tokius „didelius“? Noriu mažiuko!

 

     Iš mūsų veislyno kačiukas gali iškeliauti ne jaunesnis kaip 12 savaičių amžiaus.  

 

     Veislyne auginamas kačiukas paskiepijamas, sučipuojamas, kastruojamas/sterilizuojama. Po operacijos gyvūnas dar turi pasveikti. Visam tam reikia laiko.

 

     Tajų katės gyvena 15–20 metų. Taigi 6–8 mėn. katinėlis – jaunas, jau visiškai savarankiškas, „išsidūkęs“ ir pačiame gražume. Jeigu kažkam labai svarbu mėnesis į vieną pusę ar į kitą, prašome rezervuotis kačiuką iš anksto. Mūsų nuomone, kad ir kokio amžiaus, 4 ar 6 mėnesių, kilmingas gyvūnas nepraranda savo vertės, ir jo genai nepasikeis, jeigu jis bus keliais mėnesiais vyresnis.

 

     Mes norime, kad mūsų kačiukai būtų mylimi ir branginami bet kokio amžiaus – nuo mažens iki gilios senatvės.

 

    Neteisinga pardavinėti (ir pirkti) 1–2 mėnesių mažylius. Tokio amžiaus kačiukai, nors jau „valgo patys ir eina į dėžutę“,  dar nebūna susiformavę psichologiškai – atskirti nuo motinos, jie kniaukia, išsigąsta, patiria didžiulį nesaugumo jausmą ir stresą. Visa tai atsiliepia jų tolimesniame gyvenime. Dažniausiai jie išauga baikštūs, užsidarę, nebendraujantys su žmogumi. Pagal katės ir žmogaus amžiaus palyginamąją lentelę, 1 mėnesio kačiukas yra tas pats, kas 6 mėnesių kūdikis, 2 mėnesių kačiukas – 10 mėnesių kūdikis.

 

Katės ir žmogaus amžiaus palyginimas

 

Katė Žmogus

1 mėnesis

2 mėnesiai

3 mėnesiai

4 mėnesiai

5 mėnesiai

6 mėnesiai

7 mėnesiai

8 mėnesiai

1 metai

2 metai

3 metai

4 metai

5 metai

6 metai

7 metai

8 metai

9 metai

10 metų

11 metų

12 metų

13 metų

14 metų

15 metų

16 metų

17 metų

18 metų

6 mėnesiai

10 mėnesių

2 metai

5 metai

8 metai

14 metų

15 metų

16 metų

18 metų

25 metai

30 metų

35 metai

40 metų

43 metai

45 metai

50 metų

55 metai

60 metų

62 metai

65 metai

68 metai

72 metai

74 metai

76 metai

78 metai

80 metų

 

 

4. Kaip sutaria su vaikais?

 

     Tailando katės yra ramaus, stabilaus charakterio, su pusiausvyra. Puikiai sutaria su įvairaus amžiaus žmonėmis, įskaitant ir vaikus. Jūsų vaiko jos niekada nenuskriaus. Bet vaikas jas nuskriausti gali. Thai katės trokšta švelnumo, žmogaus artumo, bendravimo su tais, kurie jomis rūpinasi. Ikimokyklinio amžiaus vaikas negali pasirūpinti kačiuku. Juo pačiu dar reikia rūpintis. Ir vaikas nesupranta, ko gyvūnas nori, o ko nenori, kas jam patinka, o kas ne. Vaikas daro ne tai, kas malonu gyvūnui, o tai, ko nori jis pats. Ir tie norai ne visada atitinka gyvūno norus. Klysta tie, kurie perka gyvūną (ir dar kilmingą) kaip žaislą mažam vaikui. 

 

     Mes norime, kad mūsų kačiukai būtų perkami ne kaip žaislas, o kaip šeimos narys, kaip žmogaus draugas ir atsidurtų jiems tinkamoje aplinkoje.

 

5. Kodėl pasirinkote būtent šią veislę?

 

     Kiekvienas turi savo skonį ir grožio bei gėrio supratimą. Vieniems patinka ilgaplaukės katės, kitiems – plikos, vieniems margos, kitiems vienspalvės. Vieni nori, kad katytė būtų meili ir ieškotų artumo su savo šeimininku – glaustytųsi, trintųsi, gal net laižytų rankas, užliptų ant kelių ar ant pečių. Kitiems tai visiškai nepriimtina, ir katę jie laiko tik puošmena pasižiūrėti, pagalvėle ant lovos.

     Štai kodėl mūsų atsakymas, kodėl pasirinkome mylėti ir veisti būtent Tailando kates, kitų žmonių neįtikins, nes kiekvienas mato savaip. Tai, kas vieniems yra privalumas, kitiems – gal net trūkumas.

     Vis dėlto, jeigu kyla toks klausimas, pamėginsime atsakyti.

     Pasirinkome Tailando kates, nes:

- nepatinka katės be: uodegos, ausų ar kailio, suplota nosimi ir ašarojančiomis akimis;

- nepatinka itin didelės katės, kurioms reikia ir daug priežiūros;

- nepatinka ilgo plauko katės – taip pat sunku prižiūrėti;

- nepatinka netaisyklingo piešinio, bet kaip margos katės;

- nepatinka laukinius plėšrius žvėris primenančios katės – jos atrodo agresyviai (dažnai tokios ir yra);

- nepatinka nemeilios, šaltos individualistės, kurios tik puošia interjerą, bet neieško ryšio su žmogumi.

     Kokių tai veislių katės, neminėsime, kad neįžeistume kitų veisėjų.

     Tailando katės –  laiko patikrinta klasika. Simetriškas kailio piešinys, elegantiškas kontrastas tarp baltos spalvos ir tamsesnių dėmių, nerealaus grožio mėlynos akys. Glotnus, prigludęs trumpas kailis išryškina grakščią figūrą. O didžiausias šios veislės koziris – charakteris.  Tajų katės draugiškos žmogui, bendraujančios ir meilios.

 

    Kas pamilsta tajų kates, tam kitos veislės tiesiog neegzistuoja!

 

6. Gal žinote, kur rasti Tonkino kačių veislyną? Kuo skiriasi Burmos katės nuo Burmilos? Kokios veislės kačiuką rekomenduotumėte įsigyti - Meino meškėną, Balio ar Ragdoll?

 

     Tokių klausimų pasitaiko dažnai, ir tai gerokai stebina. Atėjusi į cukrainę, aš niekada neieškau žuvies, o batų parduotuvėje nesidairau suknelės. Kiekvienas veisėjas yra savo pasirinktos veislės žinovas, mylėtojas ir fanatikas. Mes veisiame Tailando kates. Apie kitas veisles nieko negalime pasakyti, kaip ir Meino meškėnų veisėjas nieko nepasakys apie tajų kates. Pirkėjai turi pasidomėti, pasiskaityti apie veisles internete, apsilankyti veislynų tinklapiuose bei parodose, susikoncentruoti ir apsispręsti, kokios veislės gyvūną norėtų įsigyti. Tuomet kreiptis į veislyną. Tikimės iš savo klientų daugiau sąmoningumo ir pastovumo. Labai jau nerimtai atrodo interesantas, kuris vieną dieną čiulba, kad visą gyvenimą svajojo apie tajų kačiuką ir yra pasirengęs jo laukti, kiek reikės, o kitą dieną praneša, kad įsigijo Kurilų bobteilą arba... šunį.

 

7. Kam reikalingos kilmingos katės? Juk pilnos prieglaudos benamių. Geriau padėti joms – bent jau gerą darbą padarysime. Ir mokėt už jas nereikia...

 

     Jeigu taip mąstytų visi, išnyktų veislės. Veislės puoselėjimo ir išsaugojimo darbas yra vienas dalykas, pagalba alkstančiam ir šąlančiam benamiui gyvūnui – kitas. Tai dvi skirtingos veiklos sritys, ir abi jos reikalauja žmonių, turinčių tam darbui pašaukimą. Kas su mumis nesutinka ir nori paneigti veislynų triūsą kaip nereikalingą, mes taip pat galime paklausti: O kam tie mišrūnai? Kam juos dauginti (ar leisti jiems daugintis)? O paskui mesti į gatvę, kad jie šaltų, sirgtų ir kentėtų. Ar ne geriau mišrūnus kastruoti?

 

8. Kas yra veislynas? Ar veisti – reiškia sukergti patiną su patele ir sulaukti kačiukų?

 

     Tikrai ne! Veisti – ne tas pats, kas sukergti. Jeigu kokia nors močiutė laiko „siamukų“-mišrūniukų porelę, juos vis sukergia, sulaukia per metus 4 ar 5 vadų ir tai vyksta daug metų, tai joks veislynas, tai tiesiog uždarbiavimas, bizniukas, „fabrikėlis“.

     Veislyne, gimus vadai, kačiukai rūšiuojami, atrenkami, t. y. vykdoma selekcija. Geriausi kačiukai lieka veislyne tolimesniam darbui. Ir taip sulig kiekviena vada. Veislynas visada siekia kažką išgauti, patobulinti, jis turi tikslą ir juda kažkuria kryptimi. Sakykim, siekia pagerinti akių spalvą, galvos formą arba uodegos ilgį. Kiekviena veislė turi savo standartą, ir veislynas stengiasi kuo labiau priartėti prie jo. Veislyne katės kergiamos ne su vienu ir tuo pačiu katinu – išbandomos įvairios kombinacijos, pasiliekami savi patinai, įsigyjami nauji, ieškomi partneriai kituose veislynuose (tuo tikslu tenka vykti į kitas šalis), saugomasi inbridingo.

     Veislyno darbą pastoviai kontroliuoja ekspertai parodose. Aptikus trūkumus ar nukrypimus nuo veislės, tokį gyvūną uždraudžiama veisti. Veisimo darbas – tai kūryba, kupina intrigų ir netikėtumų, kuriuos „išmeta“ įvairios genų kombinacijos. Kita vertus, tas darbas be galo sunkus ir atsakingas, reikalaujantis ištikimybės veislei apskritai ir savo „uodegytėms“ konkrečiai.

 

9. Laba diena, ar į veisyklą pataikiau?

 

     Ne, ne į veisyklą. Į veislyną. Šie du terminai jau kuris laikas cirkuliuoja lietuvių kalboje kartu, ir daugelis neįžvelgia skirtumo tarp jų prasmės. O jie reiškia skirtingus dalykus. Ir net labai skirtingus. 

     Veisykla skamba panašiai kaip kirpykla (vieta, kur žmonės užsuka tik apsikirpti), siuvykla (kur tik siuva), skalbykla (tik skalbia), dažykla (tik dažo), mokykla (tik mokosi ir mokina). Taigi veisykla – vieta, kur kates tik veisia ir veisia. Vos katė atsiveda kačiukų, paaugina juos mėnesį, sumorčiuoja, šeimininkas vėl ją atiduoda patinui kergtis, vėl nėštumas, vėl kačiavimasis, už mėnesio ar dviejų vėl kergimas ir taip be galo. Fabrikas. Katės sugrūstos į narvus, šeriamos tuo, kas pigiausia. Patalpose smarvė, nešvara, kačiukai parduodami vos 1-2 mėn, neskiepyti, nečipuoti, be kilmės dokumento. Veisykla – tai tas pats, kas daugykla, kur gyvūnai dauginami konvejeriu, siekiant pasipelnyti. Pasipelnyti jų gerovės sąskaita. Jie engiami ir išnaudojami, neprižiūrimi ir kankinami (patelės verčiamos gimdyti visą savo gyvenimą, net gilioje senatvėje). Niekas jiems neskiria dėmesio, nežaidžia su jais, negloboja. Tik veisia. 

     Veislynas skamba panašiai kaip gėlynas (vieta, kur daug gėlių), medelynas (daug medžių), paukštynas (daug paukščių). Taigi atrodytų, kad veislynas – tai vieta, kur gyvena daug kačių veislių. Iš tiesų, kartais veisėjas puoselėja kelias kačių veisles. Tačiau dažniausiai – vieną. Taigi pats terminas nėra tikslus. Kitos kalbos turi tikslesnius – pvz., angliškai cattery (katinynas), rusiškai питомник (питать – maitinti, aprūpinti, puoselėti). Taigi tikslesnis lietuviškas terminas būtų katinynas – vieta, kur gyvena daug kačių. Būtent gyvena: bendrauja su savo šeimininkais, žaidžia, keliauja, yra lepinamos, prižiūrimos, aprūpintos viskuo, ko reikia katės gerovei, filmuojamos, fotografuojamos, vežiojamos po parodas, t. y. populiarinamos. Ir šalia viso to dar turi galimybę susilaukti palikuonių – vieną kartą per vienerius ar dvejus metus (priklausomai nuo katės vislumo, t. y. noro / poreikio „kurti šeimą“). Palikuonių susilaukia tik kai kurios veislyno katės, mat veislyne gyvena ir kastratai. Vadas veislyno katės veda iki 3-5 metų amžiaus, po to sterilizuojamos, išleidžiamos į poilsį, ir dalis jų lieka gyventi veislyne. Taigi žodis veislynas ne iš žodžio veisti, o iš žodžio mylėti veislę.

     Veisykla engia ir išnaudoja beveisles kates, veislynas puoselėja ir populiarina veislines.    

 

10. Kam tie dokumentai? Parduokit man be dokumentų! Kad būtų pigiau... Juk dokumentai brangiai kainuoja ir jums, ir man!

 

     Tie dokumentai – tai skiepų knygelė ir kilmės dokumentas. Be skiepų neapsieisit. O kilmės dokumentas – A4 formato popieriaus lapas, kurio vertė – keli eurai. Tačiau jis paliudija dešimtmečiais trukusį darbą, išvedinėjant kačių linijas. To darbo vertė – šimtai tūkstančių eurų. Kačiuko kainą sudaro ne kilmės dokumentas, o veislynų darbas, kurį tas dokumentas tik paliudija.

     Kačiukai-mišrūnai pigesni ne dėl to, kad parduodami be kilmės dokumentų, o todėl, kad jų pardavėjai nedirba darbo, kurį dirba kiekvienas legalus veislynas. Mišrūnų daugintojas štampuoja kačiukus, visą laiką sukergdamas tuos pačius bet kokio charakterio, bet kokios išvaizdos (svarbu colour point) tėvus. Jis nieko netobulina, nieko neišvedinėja, ir niekas jo nekontroliuoja. Kačiukus jis stengiasi "iškišti" kuo greičiau, 1 mėnesio, kol dar nepradėjo prašyti maisto. Viskas labai greitai, pigiai ir be vargo. Kačiukų kokybė – atitinka kainą. Jeigu tas priimtina, prašom kreiptis atitinkamu telefonu, kurių pilna portale Skelbiu.LT, skyriuje "Siamo" katės.  

 

11. Man nereikia dokumentų, man nereikia parodų ir titulų, man reikia draugo!

 

    Įdomu, kad šitaip sakantys to draugo ieško ne gyvūnų prieglaudoj, o veislyne! Puikiausia draugė gali būti rainiukė iš gatvės. Bet ne – kreipiasi į kilmingų kačių veislyną, nes nori, kad gyvūnas: 1) savo išvaizda atitiktų veislės standartą, t. y. būtų „gražus“, 2) būtų gero charakterio, 3) būtų išauklėtas, visko išmokytas ir gražiai paaugintas. O visa tai kaip tik ir paliudija dokumentai, parodos bei titulai!

 

12. Ar jūsų kačiuko kilmės dokumentas TIKRAS? Juk kilmės dokumentą galima ir padirbti...

 

     Padirbti, suklastoti įmanoma viską. Jeigu taip mąstytume, negalėtume tikėti nei pasu, nei gimimo liudijimu, nei universiteto baigimo diplomu, nei vairuotojo pažymėjimu... Bet kažkodėl tokie skeptikai aklai tiki mišrūnų daugintojais, kurie skelbia, kad parduoda „grynaveislį siamo“ kačiuką. Įdomu kodėl? O todėl, kad pigu. Vadinasi: kas pigu – kelia pasitikėjimą; kas kainuoja ir turi vertę bei tą vertę įrodančius dokumentus – įtartina.

 

13. Siunčiu jums kačiuko nuotrauką. Sakykit – ar šis kačiukas tajų veislės?

 

     Jeigu žmogus nežino, kokios veislės kačiuką laiko, vadinasi – jokios. Mat kilmingus kačiukus žmonės įsigija veislynuose ir žino, ką perka. Kačiuko veislė būna užrašyta jo kilmės dokumente. Katė be kilmės dokumento yra nekilminga, taigi beveislė, vadinasi, mišrūnė. Tajų katės Lietuvoje gali būti įsigytos mūsų veislyne arba importuotos iš užsienio veislynų. Abiem atvejais jos turi kilmę patvirtinantį dokumentą, kuriame įrašyta jų veislė.  

 

14. Pas mane priklydo katė. Labai panaši į tajų... Siunčiu nuotrauką. Sakykite, ar ji veislinė? Norėčiau surasti jai namus...

 

     Jeigu radote colour point katę, neskubėkite kreiptis į Nectario.LT! Kaip jau ne kartą rašiau ir minėjau, colour point būna ne tik Thai, bet ir mišrūnės katės, ir dar apie 20 kitų kačių veislių. Be to, tajų katė gali būti nebūtinai iš Nectario.LT, ji gali būti importuota. Taigi radusiems colour point katę reikėtų susirūpinti ne tuo, kokia jos veislė, o prisiminti, kad egzistuoja toks dalykas, kaip čipas! Nuvežę į bet kurią veterinarijos kliniką, jūs sužinosite, ar gyvūnas čipuotas. Ir jeigu čipuotas –  kas jo šeimininkai ir kur jo namai. Jeigu katė pasirodys esanti nečipuota, vadinasi, beveislė ir šeimininkai ja, matyt, nelabai rūpinosi. Tuomet vertėtų įdėti skelbimą į kurį nors iš skelbimų portalų ir surasti jai, tikėtina, geresnius namus.

 

15. Kastracija – gerai ar blogai?

 

     „Kam kastruoti, jeigu tai duota gamtos?“, „Tegu mano katytė patiria motinystės džiaugsmą nors kartą gyvenime“, „Po kastracijos katinas tampa nepilnavertis, pasikeičia ir jo charakteris.“ Tokios ir panašios abejonės žmones kankina dažnai. Bet visa tai mitas. Ir štai kodėl.

     1. Nekastruotas katinėlis nuolat ieško draugės, traukia liūdnas dainas (o ypač naktimis). Kastratas – ramus, panelės jam nerūpi, ir naktimis jis saldžiai miega savo guoliuke.

     2. Potencialus katinas, negavęs patelės, liūdi, prastai ėda, sulysta, pradeda šertis kailis. O viengungis nesiskundžia apetitu, yra apvalainas, žvilgančiais šoneliais.

     3. Nekastruotas „pilnavertis“ katinas stipriai žymisi teritoriją – ant sienų, užuolaidų, palangių, baldų, jūsų asmeninių daiktų. Pažymėtas vietas reikia pirmiau surasti (ne taip lengva), o paskui išvalyti. Ir tai vyksta nuolatos – katinas žymisi, o jūs valote, bet... namuose vis tiek tvyro tam tikras „aromatas“. Kastrato namuose – jokio katiniško kvapo, jis tvarkingai lanko savo dėžutę.

     Tad kuris iš šitų dviejų katinų gyvena pilnavertiškesnį gyvenimą?

     Vaisingos patelės žymisi teritoriją lygiai taip pat kaip katinai. Morčiaus metu jos būna itin neramios, triukšmingos. Jeigu katė morčiuoja labai dažnai ir nesukergiama, gali susirgti piometra (pūlingu gimdos uždegimu) ir žūti nuo šios sunkios ligos. Dažnai kergti katę taip pat negalima (ne dažniau kaip 2 kartus per trejus metus) – dažni gimdymai išsekins jos organizmą. Laikantiems porelę: katinui vienos katės per metus neužtenka! Jeigu siūlysite jį kergimams su svetimomis katėmis, visada yra rizika užkrėsti lytiniu kelių plintančiomis ligomis.

     Girdėjote apie stebuklingas tabletes nuo morčiaus? Taip, tokios yra. Bet gamintojai neperspėja pirkėjų, jog šiuose preparatuose yra didelė dirbtinių hormonų dozė, kurie nors prislopina dauginimosi instinktą, bet sukelia vėžį.

     Motinystės instinkto katės nepatiria, yra tik dauginimosi instinktas. Tačiau katė šimtu procentų išgyvena hormoninį nėštumo stresą, gimdymo vargus, pogimdyvinę karštinę ir išsekimą žindant kačiukus. Be to, ne kiekviena katė gali pagimdyti pati, ne kiekviena katė imasi rūpintis gimusiais mažyliais.

     Taigi laikydami porelę, problemos neišspręsite, o tik padvigubinsite ją.

     Visa tai įvertinus, kastracija – geriausias sprendimas ir šeimininkui, ir jo augintiniui.

 

16. Nenoriu kastrato! Parduokite man nekastruotą – noriu jį sukergti su paprasta „siamuke“ ir taip pasipelnyti, susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus.

 

     Mes parduodame kačiukus veisimui tik į užregistruotus, legalius Tailando kačių veislynus, kur jie bus kergiami ne su mišrūnais, o su tokiais pat kilmingais katinais. Ir tik į užsienį. Veisimui parduodamo kačiuko kaina dvigubai ar trigubai didesnė nei parduodamo namams. Kačiukai namams parduodami kastruoti / sterilizuotos. Šitos taisyklės laikosi visi padorūs veislynai.

 

17. Parduokit man katinėlį arba katytę veisimui. Dirbsiu sąžiningai, lankysiu parodas... 

 

    Lietuvos ribose kačiukus parduodame tik namams. Savo patinėlių kergimams nenuomojame. Nekonsultuojame ir tuo kausimu, kaip įsisteigti savo Thai kačių veislyną.

 

18. Ar ne per anksti kastruoti 3–4 mėn. amžiaus kačiuką?

 

     Lietuvoje daugelis veterinarų atsisako kastruoti kačiukus iki 6 mėn. amžiaus. Ir tikrai ne dėl to, kad taip geriau kačiukui. Taip patogiau veterinarui! Mažo kačiuko organus sučiupinėti sunkiau, nei suaugusio.

     Štai tik keletas faktų (ne nuomonių, o medicininių faktų), įrodančių ankstyvos kastracijos naudą.

     1. Jaunesnio nei 6 mėn. gyvūno (ir patino, ir patelės) lytiniai organai nevisiškai subrendę, todėl juose mažiau kraujo indų ir jie yra mažesni. Šalinant šiuos organus, mažiau kraujavimo. Visa procedūra trunka greičiau, kačiukai gauna mažesnę narkozės dozę ir trumpesniam laikui.

     2. Maži kačiukai greičiau atsigauna po operacijos negu 6 mėnesių ir vyresni katinai, sparčiau gyja žaizdos.

     3. Sterilizavus pateles iki 5 mėnesių amžiaus, pavojus joms susirgti pieno liaukų vėžiu siekia 9 %. Vėliau sterilizavus, toji rizika išauga – 14 %.

     4. Kai kurios patelės gali subręsti anksčiau nei 6 mėn. (tajų katės bręsta anksti), ir gali taip nutikti, kad 5 mėn. katytė, užsibuvusi veislyne, liks nėščia. Tai būtų labai pavojinga ir jai, ir jos mažyliams. Be to, toks nėštumas gali sukelti kitų problemų ateity – katytė gali likti maža, prastai vystytis, mat ji turėjo auginti ir maitinti kačiukus, pati dar būdama kačiukas, taigi naudojo energiją, reikalingą savo pačios augimui.

     5. Kastracija/sterilizacija turi pašalinį poveikį – gyvūnas priauga svorio. Tačiau yra įrodyta: kai procedūra atliekama ankstyvame amžiuje, kačiukai ne taip būna linkę nutukti, kaip kastravus vyresnius kaip 6 mėn. amžiaus arba suaugusius katinus.

     

     Ir dar: kačiukai nemąsto taip, kaip mes, žmonės! Jiems visiškai nė motais, kad negalės daugintis.

 

19. Ar šitos veislės katės nedrasko baldų?

 

     Ką nors draskyti mėgsta visos katės – taip jos mankština letenų raumenis ir pasižymi savo teritoriją. Svarbu gyvūną tinkamai išauklėti. Mūsų katės nagelius pustosi į draskykles, kurių turime joms nupirkę ne vieną. Be to, nagučius reguliariai pakerpame. 

 

20. Ar šeriasi?

 

    Per parodas tenka stebėti žiūrovus, kurie stabčioja kone prie kiekvieno narvo ir vis klausinėja šeimininkų, ar jų katės šeriasi. O kodėl jos turėtų nesišerti? Šeriasi visi, kas tik turi plauką – ir žmonės, ir gyvūnai. Žmogaus plaukai per gyvenimą išslenka ne vieną kartą: vienokie jie būna kūdikystėje, kitokie suaugus ir senatvėje. Lygiai taip pat gyvūno kailis. Plaukas išslenka sulig amžiumi, sezonų kaita, tam turi įtakos gyvūno emocinė būsena (pvz., per parodas kai kurių veislių katės šeriasi stipriau), maisto medžiagų apykaita, liga ar nėštumas. Jeigu pamačius katės plaukelį ant drabužio, jums kyla neigiamos emocijos, pirkite pliką katę, pvz., sfinksą. Dar geriau puritoniškai nusiteikusiems asmenims – jokio gyvūno, vietoj jo tiktų pliušinis žaislas. Mat katės ne tik šeriasi, bet ir prakaituoja, čiaudo, vemia, šlapinasi, tuštinasi ir kitais būdais skleidžia į aplinką požymius, kad yra GYVOS.

     Tajų kačių kailis trumpas ir plonas, be povilnės. Kaip ir visos trumpaplaukės, jos ŠERIASI, bet mažai. Kailį retsykiais pašukuojant specialiomis šukomis, bekrentantys plaukai išsitraukia, ir kilimai bei baldai lieka švarūs.

 

21. Mane domina kačiukas. Sakykit, ar jis nesmirda?

 

     Nemalonų kvapą turi visi šunų pasaulio atstovai. Jų prakaitas tikrai dvokia. Katės nesmirda – nesmirda jų kūnas, kailis, nėra blogo kvapo iš burnos. Be to, katės apskritai – švaruolės. Taip, morčinių kačių ir katinų šlapimas turi specifinį kvapą. Tačiau mūsų pirkėjams jo uostyti netenka. Parduodame kastruotus kačiukus, kurie užaugę niekada nesižymės teritorijos, o ir jų šlapimas neturės stipraus nemalonaus kvapo. Reguliariai valant kačiuko dėžutę, namuose blogas kvapas netvyros. Mes laikome ne vieną kačiuką, be to, mūsų katės ir katinai nekastruoti, t. y. žymisi teritoriją, tačiau palaikant higieną, vėdinant patalpas, blogo kvapo mūsų namuose užėjęs pašalinis žmogus nepajus. 

 

22. Ar reikia normuoti sausą maistą?

 

     Ne, sauso maisto normuoti – matuoti dozes ar sverti – tikrai nereikia. Turi būti padėti 3–4 indeliai skirtingų rūšių traškučių. Kačiukas per dieną pats vis prieina ir pavalgo kiek nori. Tokio reiškinio, kaip persivalgymas ir apsirgimas dėl to, Thai veislėje nesu pastebėjusi.

 

23. Nupirkau kačiukui sauso maisto HIQ Kitten and Mother Care. Kodėl nevalgo?

 

     Todėl, kad aš šituo maistu savo kačiukų nemaitinu ir jo pirkti nerekomenduoju. Perkant kačiukams maistą, visuomet reikia įsiklausyti ne į gyvūnų prekių parduotuvių darbuotojų, o į veisėjo rekomendacijas. Tik veisėjas žino, kaip kačiukas buvo augintas, maitintas, prie kokio maisto jis įpratęs, koks maistas konkrečiam kačiukui ir apskritai Thai veislei geriausiai tinka ir yra labiausiai mėgstamas. Kačių maisto pardavėjai įsiūlo nieko nesuvokiančiam pirkėjui ne tai, ko reikia Thai kačiukui, o tai, ką jiems reikia parduoti. Išleisdama kačiukus į naujus namus, pateikiu sąrašą maisto prekių, kuriuos reikia nupirkti kačiukui. Tačiau jau ne vienas mano kačiukų pirkėjas, atėjęs apsipirkti į gyvūnų prekių parduotuvę, užmiršta veislyno rekomendacijas, Thai kačiuko poreikius ir nesąmoningai sudalyvauja parduotuvės marketingo planų įgyvendinime. Būkit budrūs. 

 

24. Kokia šių kačių sveikata? Ar būdingos kokios nors ligos?

 

     Pirma, Thai katės – natūraliai gamtoje susiformavusi veislė. Jos nelepios, yra tvirtos sveikatos ir ilgaamžės. Mūsų veislyne katės su maistu reguliariai gauna maisto papildus ir vitaminus, yra skiepijamos, jų sveikatą prižiūri veterinarai. Be to, veisimo darbe vengiame kraujomaišos, kad neišsivystytų genetinės ligos.

     Antra, kačių sveikatą lemia ne tik genetika, bet ir priežiūra. Tajų katės neskirtos gyventi lauke bet kokiu oru ir valgyti nešviežią maistą arba atliekas nuo žmonių stalo. Šiltas kambarys, patogi nauja draskyklė, 2–3 indeliai šviežio sauso maisto, dubenėlis švaraus vandens, reguliariai valomas katės tualetas – tai minimali, bet būtina priežiūra. Jeigu jaučiate, kad negalėsite to suteikti savo katei, geriau įsigyti mišrūnę. Mišrūnai – patys atspariausi gyvūnai! Jie gali žiemą gulėti ant sniego, misti pelėmis, paukštukais ir dar nežinia kuo ir puikiausiai nugyventi 10 metų.

     Trečia, susirgti ir numirti pirma laiko gali bet kas gyvas. Jeigu bijote turėti papildomų išlaidų dėl gydymo ar per anksti netekti įsigyto kilmingo gyvūno ir dėl to patirti finansinių nuostolių, egzistuoja toks dalykas, kaip gyvūnų draudimas.

 

25. Noriu įsigyti patelę. Ar parduodate kastruotą? Nes jeigu ne, ji juk kas mėnesį sirgs mėnesinėm. Kokių tada reikėtų priemonių?

 

     Pirma, visos mūsų katytės iškeliauja iš veislyno sterilizuotos, visi katinėliai – kastruoti. Ir tai parašyta tinklapyje per kelias vietas. Prieš kreipiantis į veislyną su apsisprendimu įsigyti Thai kačiuką ar katytę, derėtų persiskaityti mūsų tinklapį nuo pradžios iki pabaigos. Antra, kalbant apie pateles, lietuvių kalboje vartojamas žodis "sterilizacija, sterilizuotos", kalbant apie patinėlius – "kastracija, kastruoti". Trečia, katės – ne moterys. Jos neserga mėnesinėm, joms nereikia įklotų, jos nenešioja nei kelnaičių, nei liemenėlių. O jeigu rimtai, toks kvailas klausimas apie katės mėnesines rodo, kad žmogus neturi jokio supratimo ne tik apie Thai, bet apskritai apie kates, jų organizmą, kad nėra laikęs katės ir nesiruošia jos atkeliavimui į šeimą: neskaito net mūsų veislyno tinklapio, nesidomi, nekaupia informacijos, o tenori įsigyti kačiuką kaip žaislą savo vaikams. Nesunkiai galima įsivaizduoti, kokia priežiūra laukia kačiuko tokiuose namuose...

 

26. Katė tuštinasi dėžutėje... O paskui su tom pačiom letenom šoka ant stalo?

 

     Taip mąstyti gali turbūt tik medicinos darbuotojas. Jeigu jis vis dėlto norėtų įsigyti kačiuką, galėčiau patarti. Pirma, prisiminti, ko mus mokė vaikystėje. Prieš valgį nusiplauti rankas, nusivalyti stalą, įsidėti maistą į švariai išplautas lėkštes. Šių elementarių higienos taisyklių juk laikomės bet kuriuo atveju – nesvarbu, gyvena namuose katė ar ne. Antra, prisiminti, kad virtuvė turi duris. Na, daugelyje būstų. Tas duris galima laikyti uždarius, ir virtuvėje bus sterilu kaip operacinėj. Trečia, tajų katę puikiausiai galima išmokinti naudotis žmonių tualetu. Gal tada jos letenos bus švaresnės? Jeigu visa tai neįtikina, belieka įsigyti ne katę ar šunį, o akvariumą...

 

27. Kuo dezinfekuoti kačių žaislus?

 

     Jeigu esate medikas ir pageidaujate sterilumo, pirkite metalinius žaislus ir juos vis išsivirinkite/sterilizuokite. Arba po kiekvieno katės pažaidimo, žaislą išmeskite ir vis pirkite naują, tikint, kad parduotuvėje jie neužkrėsti jokiais mikrobais. Ramiau į švaros klausimą žiūrintiems galiu pasiūlyti plastikinius žaislus išsiplauti su muilu, medžiaginius išskalbti skalbyklėje.

 

28. Kaip plauti kačių indus?

 

     Kriauklėje šiltu vandeniu ir atskira (skirta ne žmonių indams) kempine, galima naudoti bekvapį ploviklį. Arba indaplovėje.

 

29. Ar tajų katės nesukelia alergijos?

 

     Ligonį gali dirginti bet kokios veislės kačių plaukai. Sunkiais atvejais alergiją gali sukelti net gyvūno pleiskanos ar seilės. Alergiški žmonės turėtų išsitirti pas medikus, patys gerai žinoti, kas juos alergizuoja, ir nerizikuoti savo sveikata. Kur kas geriau nepirkti jokio katinėlio negu nusipirkus susirgti ir grąžinti augintinį į veislyną!

 

30. Ar jūsų katės nepiktos?

 

     Tajų katės painiojamos su color point mišrūnėmis katėmis. Mūsų katės itin meilios ir atsidavusios žmogui. O apskritai nė vienas save gerbiantis veislynas neveis piktų kačių. Tam ir vykdoma selekcija.

 

31. Ar jūsų katės socializuotos? Noriu, kad bendrautų su manim nuo pat pirmos dienos!

 

     Pirma, tajų katės yra bene labiausiai orientuotos į žmogų ir bendraujančios. Antra, jos stipriai prisiriša prie savo šeimininko. Trečia, jos puikiai skiria savą nuo svetimo – nors niekada nerodo jokio piktumo jokiam žmogui. Mūsų kačiukai jau nuo 2 savaičių amžiaus pradeda mezti ryšį su mumis: nori, kad glostytume, imtume ant rankų, įdėmiai klausosi mūsų balso, stebi veido išraišką, pradeda žaisti, vėliau visur sekioja, ateina ant kelių arba ant pečių... Auginami meilėje iki 3–4 mėn. jie, be abejo, jau laiko mus savo šeimininkais. Ir... jie tikrai nežino, kad bus parduoti! Iškeliavimas iš gimtų namų jiems nemaloni staigmena. Dėl to atsidūrę pirkėjo rankose ir naujuose namuose, kur visiškai svetimi kvapai, kelias dienas gali jaustis nejaukiai. Kaip greitai kačiukas adaptuosis, priklauso ir nuo naujųjų šeimininkų. Kuo dažniau imkite mažylį ant rankų, kalbinkite, nešiokite, kartu valgykite ir miegokite, nieko nedrauskite, leiskite viską apžiūrėti ir apuostyti. Nepastebimai anksčiau ar vėliau tarp jūsų ims megztis ryšys: tajų katės fantastiškai ištikimos, prieraišios ir atsidavusios savam žmogui!

 

32. Ar Thai kačių charakteris priklauso nuo jų spalvos?

 

     Tikrai ne. Nei nuo spalvos, nei nuo lyties, nei nuo amžiaus Thai kačių charakteris nepriklauso. Visos mūsų katės gero būdo.

 

33. Ar galima paglostyti?

 

     Šis klausimas dažniausiai pasigirsta parodose. Matydami švelnų ir gražų gyvūną, žmonės neskuba jo pirkti, bet duoda valią akimirkos jausmams – ranka taip ir tiesiasi glostyti... visus iš eilės. Tai gal ir neblogai, jeigu katės būtų pliušinės. Tačiau jos gyvos! Ir kaip ir žmonės turi privatumo jausmą, jaučia tam tikras ribas, skiria savą nuo svetimo. Ar jums patiktų, kad jus vis paglostytų svetimi praeiviai? Ko gero, pasipiktintume, palaikytume tai priekabiavimu. Jeigu užkliudome spūstyje svetimą žmogų, mes atsiprašome, kad prie jo prisilietėme. Parodoje pro narvelius plūsta daugiatūkstantinė minia. Kai visi glosto tai vieną, tai kitą katę, kaip jaučiasi pačios katės? Svetimos rankos, pernešančios svetimų morčinių kačių kvapus... Ir ne tik kvapus, bet ir bakterijas. Dėl to kiekvieną sykį, parodoje pamatę jums mielą gyvūną, verčiau paklauskite savęs: „Gal tokį įsigyti? Galėsiu glostyti į valias!“

 

34. Kaip auklėti kačiuką, jeigu jis daro ką nors ne taip? Mušti?

 

     Mušti katės jokiu būdu negalima. Tai iš esmės pakenktų jūsų santykiams. Katė tikrai nesuprastų, už ką pakėlėte prieš ją ranką, tik patirtų didžiulę psichologinę traumą, stresą ir išgąstį. Paprasčiausias būdas sudrausminti katę – griežtu tonu sušukti „Negalima!“ Įsiveskite šį žodį į savo bendravimą su kate kaip komandą. Katė įsimins jį ir išgirdusi supras, kad reikia liautis daryti tai, ką tuo momentu daro. Kitas veiksmingas būdas – apipurkšti netinkamai išdykaujančią katę vandeniu. Turėdama puikią regimąją atmintį, kitą sykį vos pamačiusi, kad siekiate purkštuvo, katė maus į šalį.

 

35. Kas meilesnis - katytė ar katinėlis? Ką lengviau auginti - katiną ar katytę?

 

     Katės charakteris ir meilumas nepriklauso nuo lyties. Daugelis mano, jog meilesnės patelės, nes egzistuoja stereotipinis įsivaizdavimas, kad žmonių pasaulyje meilesnės moterys. Bet visa tai neturi nieko bendra su gyvūnais! Katinai yra katinai. Tai tokie murkiantys žvėreliai, kartais nepelnytai nustumiami už borto... 

     Galime nuraminti nuogąstaujančius ir dvejojančius: „berniukai“ lygiai tokie pat geri kaip „mergaitės“. Ir jų auginimas bei priežiūra nesiskiria nuo patelių. Iškastruoti patinukai teritorijos nesižymi.

     Be to, namams mes parduodame kastratus –  neuterius. O tai jau nei „berniukai“, nei „mergytės“. 

     

36. Ar galiu paleisti katiną laisvai vaikščioti po lauką? Vasarą mes gyvename sode. Mūsų ankstesnis katinas vaikščiojo, kur tik norėjo. Kaip išeidavo, taip ir pareidavo.

 

     Nors tajų katės kambariniai gyvūnėliai, vasarą, kai šilta, joms naudinga pasimankštinti lauke, pakvėpuoti grynu oru. Galima jas vesti pasivaikščioti su pavadžiu, prie kurio jos greitai pripranta (ypač patinai). Galima paleisti į dengtą terasą, tinklu aptrauktą altaną, voljerą ar balkoną.

     Pirkėjo mintis paleisti kilmingą gyvūną „eiti laukais“ mus šiurpina. Daugybė tokią laisvę turinčių kačių žūsta po automobilio ratais arba grįžta sutraiškyti, sužaloti ir kankinasi, kol numiršta, daugybė pakramto nuodingų augalų, užėda pasenusio maisto, kritusių paukščių ar padvėsusių pelių, susipjauna su valkataujančiais gyvūnais ir nuo jų užsikrečia įvairiomis ligomis, peršąla, paklysta, jas sugelia erkės, blusos ir t. t. Be to, kilmingą katinėlį gali kas nors „priglausti“ ir perparduoti.

   

     Mes norime, kad mūsų kačiukai naujuose namuose būtų branginami ir saugomi! 

 

37. Ar pravėrus lauko duris, nepuls į lauką, ar nepabėgs?

 

     Tajų katės eina prie žmogaus, o ne bėga nuo žmogaus. Jos yra ramios, stabilios psichikos, juklios. Laukas jų nevilioja – daugybę metų jos formuotos kaip kambariniai gyvūnėliai, kurie mėgsta šilumą, minkštus guoliukus ir mylimo šeimininko rankų prisilietimą. Parduodame savo kačiukus kastruotus / sterilizuotas, taigi veržtis į lauką ieškoti partnerių kergimuisi jiems taip pat nėra poreikio. Vis dėlto pravertos lauko durys kelia kitą pavojų – tajų katę gali pertraukti skersvėjis ir ji gali susirgti.

 

38. Noriu įsigyti iš jūsų katytę ir išvežti į sodybą, kad išgaudytų peles. Ar tajų katės valgo peles?

 

     Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, žiurkių įkandimo liga, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, Omsko hemoraginė karštinė, Lasa karštinė, limfocitinis choriomeningitas, maras, salmoneliozė, tuliaremija, Pietų Amerikos arenovirusinė infekcija ir kt.). Peles gaudo kiemo rainiukės, bet ir joms tai pavojinga. Kilmingos katės neturi nieko bendra su parazitiniais graužikais. Mes jas maitiname vištos krūtinėlėmis ar kalakutienos file, o ne pelėmis! Prieš įsigijant kilmingą gyvūną, dera susitvarkyti savo aplinką, kad nebūtų pelių ir žiurkių.

 

39. Ar konsultuosite, jeigu įsigijus kačiuką iškils kokių nors klausimų?

 

     Taip, žinoma. Visuomet pasidalijam patirtimi, patariam.

 

40. Ar palaikote ryšį su savo pirkėjais?

 

     Palaikome tiek, kiek to nori pirkėjas. Įsigyti kačiuką nereiškia susigiminiuoti visam gyvenimui, susisaistyti abipusiais ilgalaikiais įsipareigojimais. Jeigu pirkėjui norisi retsykiais atsiųsti kačiuko nuotrauką, parašyti, kaip jam sekasi, mums tai labai malonu. Kita vertus, jeigu pirkėjas, įsigijęs kačiuką, su mumis ryšio nebepalaiko, priimame tai kaip savaime suprantamą dalyką.

 

41. Esu nusipirkusi tajų veislės kačiuką Lenkijos veislyne. Gal patartumėte, kuo jį maitinti?

 

     Pirma, mes nekonsultuojame tajų kačių augintojų, įsigijusių kates viso pasaulio Thai kačių veislynuose. Konsultuojame tik tuos asmenis, kurie įsigijo kačiuką iš mūsų veislyno. Pirkėjo konsultavimas kačiuko priežiūros klausimais įeina į kačiuko kainą. Taigi veislynas, kuriam sumokėjote už kačiuką, turi ir pakonsultuoti, iškilus klausimams. Antra, kiekvienas veislynas savo išveistus kačiukus augina savaip. Dėl to turite laikytis būtent to veisėjo, iš kurio pirkote kačiuką, rekomendacijų.

 

42. Kada galima rezervuotis kačiuką?

 

     Rezervuotis galima tik jau gimusius kačiukus. Rezervacinės įmokos už negimusį kačiuką neimame.

 

43. Aš noriu būtent mergytės, noriu būtent chocolate point spalvos ir noriu ją parsivežti į naujus namus kitais metais, rugpjūtį. Galiu susimokėti iš anksto...

 

     Deja, tai neįmanoma. Mat chocolate point katė – ne šokoladinis tortas, kurį galima užsisakyti ateinančių metų aštunto mėnesio trečiai dienai, ir jis tiksliai tada bus iškeptas.  Pirma, aš nežinau, kokie kačiukai galės iškeliauti į naujus namus po metų. Jeigu būsimų kačiukų spalvą dar galima šiek tiek nuspėti, lyties – niekaip. Be to, pirkėjų įgeidžiai keičiasi – vieną dieną žmogus dievagojasi, kad trokšta ir svajoja apie Thai katinėlį, o po dviejų dienų sulaukęs pasiūlymo, jau nebenori. Todėl niekada nesudarau sutarčių ir nieko neįsipareigoju ilgam laikui – keliems mėnesiams. Antra, mes dirbame ne pirkėjams, o savo malonumui, mes tenkiname ne pirkėjų įgeidžius, o įgyvendiname savo svajones, mes išveisiame ne tokių spalvų kates, kokias užsimano pirkėjai, o tokių, kokių norime patys. Mes nesideriname prie pirkėjų užgaidų, kurios tai užeina, tai praeina. Pirkėjai turi derintis prie mūsų pasiūlos ir išsirinkti konkretų kačiuką iš tų, kurie yra išstatyti rezervacijai tinklapio skyrelyje "Parduodami kačiukai". Trečia, mums labai nepatinka, kai atstumiami puikūs mūsų išveisti kačiukai, kurie siūlomi rezervacijai, ir reikalaujama kažkokio kitokio – kitos lyties, kitos spalvos.                Apsisprendus įsigyti Thai kačiuką, reikėtų akcentą dėti ne į jo lytį ar spalvą, o apskritai džiaugtis mintimi, kad turėsite šios veislės gyvūną. Daug kas tvirtina, kad kačiukas yra naujas šeimos narys. Ir tai tiesa. Tad ir derėtų jį priimti besąlygiškai, kaip savo draugą, šeimos narį. Juk kai laukiate į šeimą gimstant kūdikio, paprastai nereikalaujate, kad jis būtų būtinai mergytė ir būtinai juodų plaukų. Juk mylite jį, kad ir koks jis ar ji gimė. Tas pats ir su augintiniu. Tuo labiau, kad VISI mūsų kačiukai yra gražūs ir gero būdo! Ir nėra jokio pagrindo įsirėžti dėl kažkokios konkrečios spalvos (tarsi kitos spalvos būtų negražios) ar griežtai reikalauti "mergytės", nes esą "berniukai", pagal kvailą mitologiją, kažkas ne tas. Tokiems įnoringiems interesantams, kurie atmeta didžiąją dalį mūsų išveistų kačiukų vardan tos vienos vienintelės spalvos ir lyties, keistai iškeltos ant pjedestalo, pasiūlyčiau apskritai atsisakyti minties įsigyti Thai, nes ne viskas gerai yra su jų motyvacija, nes renkasi jie gyvūną ne kaip draugą, o kaip daiktą. O daiktai, kaip žinia, nusibosta ir dažnai išmetami lauk.  

 

44. Kada turėsite kačiukų? Kada planuojate kačiukus? Noriu kačiuko Kalėdoms. Vasarą kačiuko nesinori, norisi išvažiuoti. Atostogos... Grįžom iš atostogų, norime kačiuko.

 

     Jūs grįžote iš atostogų, o katės išėjo atostogauti. Taip, taip, katės irgi ilsisi! Ar žino gerbiamieji, kad ieškoti veislyne kačiukų gruodį – tas pats, kas ieškoti žiemą žibuoklių? Katės nesiveisia apskritus metus. Veislynas – ne kepykla, katinas – ne tortas, Kalėdoms neiškepsi. Kačių veisimasis priklauso ne nuo pirkėjų pageidavimų ir ne nuo veislyno planų, o nuo saulės šviesos.

     Žiemą gamtoje ramybė: paukščiai, žvėreliai miega, augmenija biologiškai apmirusi, niekas nežydi, nebujoja, nesiveisia. Tamsiaisiais metų mėnesiais ir veislynuose štilis. Kačių morčiai ir tuoktuvės prasideda anksti pavasarį, kai ilgėja dienos. Taip sutvarkyta gamtos, kad kačių organizmas pailsėtų ir kad mažyliai gimtų, augtų šiltuoju metų laiku. Nors katės jau daug metų yra naminiai gyvūnai, visgi jos – gamtos dalis ir gyvena pagal gamtos dėsnius bei ritmus. 

     Norite kačiuko? Kai pavasarį-vasarą matote veislynų skelbimus, parduodamus kačiukus, nesukite nosies į šalį, jei jūsų norai rimti. Katinas – ne molis, kuris tik žiemą brolis. Jei žiemą įsigytas katinas vasarą išvažiuoti netrukdo, netrukdys ir pirktas vasarą. Įsigykite vasarą – tada, kai jų yra. Nereikės ieškoti žiemą, kai nėra. Įsigykite kačiuką ne kaip sezoninę prekę, žaislą ar kalėdinę dovaną, o kaip draugą dvidešimčiai vasarų ir žiemų. Kačių prigimties veistis šiltuoju sezonu nepakeisite. Keiskite savo nusistatymus ir prioritetus, jeigu tikrai norite kačiuko.  

 

45. Mes turime 3 metų dukrą ir kūdikį. Vakar parsivežėm nusipirkę iš jūsų kačiuką. Kačiukas visą dieną ir naktį kniaukė, nors buvo įdėta maisto ir padėtas švarus tualetas. Naktį kėliausi maitinti kūdikio, prabudo ir kačiukas, vėl pradėjo kniaukti. Ką mums daryti?

 

   Visų pirma, kodėl žmonės, turintys vieną ar du mažus, ikimokyklinio amžiaus, vaikus ir dar naujagimį, skuba įsigyti kačiuką? Juk jie ir taip turi nešti sunkią mažų vaikų auginimo naštą. O čia dar katinas su savo poreikiais. Galbūt jie įsivaizduoja, kad kačiukas – tai prisukamas žaisliukas, kuriam užtenka įberti traškučių, padėti tualetą ir jis visą dieną dirbs darbą  –  linksmins vyresnįjį trimetį vaiką, o mama tuo metu galės užsiimti kūdikiu. Iš dalies tai tiesa – tajų katės puikiai tinka žaidimams su vaikais. Tačiau pažvelkime į kitą medalio pusę: kačiukas pats kaip mažas vaikas. Kartais jis pavargsta žaisti ir nori, kad jam duotų ramybę, kartais jam būna liūdna ar baisu (ypač po pervežimo į naujus namus). Kačiuku kažkas turi RŪPINTIS. Rūpintis – tai ne vien padėti maisto ir išvalyti tualetą. Rūpintis ir jo emociniais, psichologiniais poreikiais, t. y. teikti jam meilę, dėmesį, saugumo jausmą, guosti jį, kai jam liūdna – nesvarbu, diena tai ar naktis. Atsiprašau, bet nei trimetis, nei naujagimis kūdikis kačiukui to duoti negali. Jiems patiems to reikia. Vadinasi, lieka suaugusieji  – pervargusi, vaikais apsikrovusi mama, kuriai ir taip sunku. Vadinasi, kačiuku nebus tinkamai pasirūpinta, jis bus nustumtas į šalį ir trukdys, o gal net erzins (juk visas motinos dėmesys ir laikas – vaikams, ne gyvūnui). Atminkite: kačiukas – ne žaisliukas jūsų vaikams ir kūdikiams! Tai dar vienas mažas šeimos narys su savo poreikiais. Ne vien fiziologiniais, bet ir emociniais poreikiais. Ar sugebėsite juos tenkinti?   

     Antra, katinėlio ryšys su naujais šeimininkais užsimezga ne per vieną dieną. Egzistuoja toks dalykas, kaip adaptacijos periodas. Jei vaiką paimtų iš šeimos, atplėštų nuo savų ir išvežtų kur nors, kad ir į į vaikų namus, jam irgi būtų baisus stresas. Nežiūrint to, kad ten jam duotų valgyti ir parūpintų tualetą. Čia lygiai tas pats. Nors katinas  – ne žmogus, bet ir ne daiktas. Jis gyvas sutvėrimas. Jo protavimas ir pasaulėvoka prilygsta mažo vaiko emociniam intelektui. Padėti maisto ir tualetą  – labai paprasta. Bet dar yra ir katinėlio psichologininė savijauta. Katės turi atmintį, turi prisirišimą prie savo namų, prie savo žmonių. Pervežtas į naujus namus jis kaip augalas, išrautas iš savo dirvos ir dar neprigijęs naujoje. Jam sunku, liūdna ir baugu, jis ieško savų, šaukia juos. Pirkėjai turi tai suprasti ir, apsišarvavę kantrybe, švelniai jį jaukintis, megzti ryšį, leisdami jam įeiti į bendravimo vėžes tokiu tempu, koks jam patogus. Leisdami jam išsiliūdėti, išsirėkauti, išsiverkti. Ir po truputį pradėti šlietis prie naujų šeimininkų. Jeigu jis jaus, kad esate jam pakantūs, supratingi ir mylintys, tai tikrai įvyks – anksčiau ar vėliau. 

 

46. Ar galima pasiimti man užaugintą kačiuką, parsivežti namo ir tik po to už jį sumokėti pavedimu?

 

     Kačiukus išleidžiame į naujus namus tik tada, kai pirkėjas pilnai atsiskaito. Kai perkate duoną, sumokate pinigus – pasiimate kepalą. Kai perkate automobilį, sumokate pinigus ir tik tada išvažiuojate iš automobilių salono. Kai perkate namą, sumokate pinigus ir tada įsikraustote. Pardavimo-pirkimo tvarką lengvai perpranta jau ikimokyklinio amžiaus vaikai. Suaugusieji, pasirodo, ne visi...

 

47. Atvažiuoju apžiūrėti jūsų kačių! Ar reikia susitarti iš anksto?

 

     Audringai besiveržiančių pas mus į namus kartkartėmis vis pasitaiko. Malonus prašymas pasiskaityti „Atmintinę pirkėjui“, kur surašytos kačiuko įsigijimo taisyklės, tokio tipo interesantus žeidžia. Jie nori žūtbūt žaisti ir glostyti mūsų kates, o ne skaityti informaciją tinklapyje! Tai gal ir pirkti, rezervuotis kačiuką? Oi, ne! Tiesiog maloniai praleisti pas mus laiką su visa savo šeimyna – pasijuokti, paklykauti, pavaikyti kates. Pasilinksminti ir išvažiuoti. Na, kai kurie iš mandagumo dar prižada „pagalvoti“ ir „galbūt kada nors“ įsigyti kačiuką. 

     Veislynas – ne įstaiga. Ne medelynas, nors skamba ir panašiai. Į medelyną galima atvažiuoti bet kada pažiūrėti augalų. Ne zoologijos sodas. Į zoologijos sodą galima ateiti bet kada – tiesa, nusipirkus bilietą. Ne gyvūnų turgus. Į tokį turgų savaitgalį galima atvažiuoti ir praeiti pro narvelių virtinę, pasižiūrėti. Veislynas – tai mūsų namai! Jeigu jų durys būtų atviros bet kada ir bet kam, praleisti savo laisvalaikio, pažaisti su mūsų katėmis suplūstų pusė Lietuvos. Išvyktų vieni, atvyktų kiti. Nieko kito neveiktume, kaip tik priiminėtume lankytojus, kurie anaiptol nėra pirkėjai. Mūsų asmeniniam gyvenimui ir darbui tai būtų katastrofa.

     Pamatyti mūsų veisiamas suaugusias kates galima nuotraukose ir parodose. Atvykti išsirinkti kačiuką galima, kai jiems jau yra 12 savaičių amžiaus.

 

48. Ar galima pas Jus atvykti ir išsirinkti kačiuką? Juk visi turim skirtingas auras, katinukai taip pat. Kartais galbūt tik per kontaktą gali suprasti, su kuriuo kačiuku apibupusis ryšys/simpatija didesnė.

 

     "Atmintinėje pirkėjui" parašyta, kad gyvai kačiuką išsirinkti ir nusipirkti galima, kai jis jau turi 12 savaičių amžiaus ir yra paskiepytas bei pilnai suruoštas iškeliauti. Tokia yra teorija, tačiau praktikoje ji neveikia. Pas mane labai retai užsibūna koks vienas kačiukas be šeimininko iki 12 savaičių. Jie rezervuojami mažučiai – iš nuotraukų. Rezervuojami, remiantis ne aurom, o tvirtu apsisprendimu įsigyti Thai kačiuką ir mylėti jį besąlygiškai bei tikėjimu, kad VISI mano kačiukai yra geri, kas iš tikrųjų yra tiesa. Toks kačiuko įsigijimo būdas teisingiausias. Visų pirma reikia dirbti su savim, subrandinti tvirtą norą turėti Thai katinėlį, o ne tikėtis, kad katinėlis jus suvilios jį nusipirkti pirmo susitikimo metu. Išvydęs nepažįstamą žmogų, kačiukas veikiausiai neatsigręždamas nudums pas savo mamą ir brolius, seseris. Nė vienas katinėlis nenori palikti gimtų namų. Ir kai ateina laikas išsiskirti su savais, egzistuoja toks dalykas, kaip adaptacija naujoje aplinkoje. Va tada tos "auros" pamažu ir pradeda jungtis – žinoma, jeigu tik kačiukas jaučia emocinį palaikymą, rūpestį ir meilę iš jį įsigijusio žmogaus pusės.

 

49. Ar galiu pakeisti kačiuko vardą, kurį jis gavo veislyne?

 

     Kilmingos katės yra kaip autoriniai kūriniai. Jos gimsta ne atsitiktinai, ne bet kur ir ne bet kada, kaip kad laukinės katės. Kilmingosios yra išveisiamos. Veisėjas lanko parodas, ekspertizes, ieško tinkamiausių partnerių, importuojasi katinus ir sąmoningai jungia tam tikras kraujo linijas taip, kad išgautų kuo geresnį rezultatą – kačiukus, kurie labiausiai atitinka veislės standartą. Taigi veisėjas tiesiogine to žodžio prasme iš genetinės medžiagos sukuria kilmingus kačiukus. Ir ne tik vienos vados kačiukus, bet ištisas kačių linijas, geneologinius medžius. 
     Visi kūriniai turi pavadinimus, kuriuos jiems suteikia tų kūrinių autoriai, – knygos, kino filmai, paveikslai, drabužių ir avalynės pasaulyje egzistuoja prekės ženklai arba brendai. Žmonės tų pavadinimų nekeičia. Priešingai – didžiuojasi įsigiję tam tikro autoriaus darbą.

     Tas pats ir su kilmingais gyvūnais. Mes, veisėjai, žinodami, koks tai milžiniškas triūsas išvesti savas kačių linijas, niekada nekeičiame iš kitų veislynų įsigytų kačių vardų. Katė ir jos vardas, atsineštas iš veislyno, yra kaip viena visuma. Mes net nekeliam sau tokio klausimo, ar mums tas vardas patinka ar nepatinka. Tuo labiau kad vardai veislynuose renkami kruopščiai, apgalvotai, derinant visų konkrečios vados kačiukų vardus tarpusavyje, siejant su tam tikromis kačiukų savybėmis arba su jų tėvų vardais (pvz., mama –  La Reina, sūnūs –  Reinsonas, Reineris ir Raineris; katytės Xilarios varde užkoduoti jos tėvo, mamos ir močiutės vardai: pirmoji vardo raidė X tokia pati, kaip ir tėtės Xerxeso, skiemuo -il- paimtas iš mamos Gildos vardo, skiemuo -lar- primena močiutę Larą). Štai kiti pavyzdžiai: dvi vados iš O raidės: 1) Olala, Olyra, Olivia, Olimpas, Oliveris, 2) Orphea (Orfėja), Ornela, Orsina, Orchidea, Oringo. Tai gražūs, skambūs ir prasmingi vardai, kuriuos norint galima atitinkamai trumpinti: Reineris –  Reinas, Orfėja – Orfa, Olyra – Lyra, Orchidėja –  Dėja ir t. t. 

     Deja, dažnas pirkėjas meta lauk bent kiek retesnius, ilgesnius, originalesnius veislyno suteiktus vardus ir kilmingas kates šaukia vis tais pačiais nuvailytais mišrūnių kačių, šunų ar net karvių vardais –  Pipa, Pupa, Pūkė, Pūkis, Musė, Bitė, Braškė, Mėta... Žmonių supratimu, gyvūnas negali turėti GRAŽAUS triskiemenio vardo, nes žmonėms (o tiksliau jų vaikams), pasirodo, kalbos padargai stipriai vargsta, kai reikia jį ištarti... Dėl to paklausus, kokio vardo norėtų savo augintiniui, pasipila vis tie patys iki šleikštulio nutrumpinti, suniveliuoti mažvaikiški papirsnojimai: Čikis, Rikis, Pikis, Mikis...; Lea, Bea, Dea, Mea...; Via, Pia, Tia, Mia...; Atis, Tatis, Katis, Satis... Kodėl? Todėl, kad kačiukus tėvai perka kaip žaisliukus savo mažiems vaikams, kuriems suteikia malonumą išrinkti būsimam "žaislui" vardą, nuniekindami veisėjo vaidmenį, jo darbą, nuomonę ir skonį vardams.

     Atlikau eksperimentą. Pateikiau P vados pirkėjams pasirinkti ilgą sąrašą trumpų, dviskiemenių vardų (taip, kaip pirkėjai mėgsta). Sąraše buvo du mišrūnių kačių (o veikiau kalyčių) vardai – Pupa ir Pipa. Labai tikėjausi, kad jų nepasirinks. Bet... ką jūs manote? Šitie vardai buvo išsirinkti patys pirmieji! Laimė, mano klubas (kuris yra Lenkijoje) atsisakė juos registruoti. Lenkų kalboje šie žodžiai turi tam tikrą nešvankumo prasmę. Daugiau panašių eksperimentų nerengiu ir pirkėjų skoniui nebepataikauju.

     Savo Adorią vadinu daugybe mieliausių vardų, kokie man tik išplaukia iš širdies ją glostant ir su ja bendraunat – Adoryte, Dora, Doruže, Doružyte, košininke (mėgsta košę), kregždute (stovi ant trijų kojų "kregždute"), varlyte-girgždute (dėl specifinio tik jai būdingo miauksėjimo-kvarksėjimo gergždančiu balsu), saldute (beprotiškai meili), kukulake (didžiulės akys) ir t. t. Tačiau jos vardas – Adoria. Yra ir liks tik toks.

     Pirkėjai geidžia ne tik trumpų, bet ir ausiai įprastų bei liežuviui itin lengvų vardų. Jei galėtų, visas kates pavadintų Pupom arba Pūkiais. Tikriausiai taip yra dėl to, kad pirkėjui atrodo, jog katę reikės dažnai ir ilgai šaukti, kad ateitų. Panašiai, kaip kad šaukia kieminius šunis – ciu-ciu-ciu ar laukines kates – kis-kis-kis. Tačiau Thai kačių, galima sakyti, išvis šaukti nereikia. Jos visada šalia savo žmogaus, nesitraukia nė per žingsnį. O šaukiamos jos reaguoja ne tiek į vardą, kiek į joms įprastą ir pažįstamą šeimininko balso tembrą.

     Pasitaiko pirkėjų, kurie iš anksto nusistatę prieš veislyno suteiktą vardą, dar jo net nežinodami. Tas vardas gali būti trumpas, lengvai tariamas ir išties puikus. Bet bus atmestas – iš principo. Turėjau katinuką, puikiu vardu Idris. Naujuose namuose buvo pervadintas Debesėliu... Turėjau katinuką, fantastišku vardu Janjanas. Nauja šeimininkė jį pavertė Zefyru... Laimė, kad ne Kefyru...

     Kilminga katė jos kūrėjui visada išliks tokiu vardu, kokį jis jai suteikė ir užregistravo dokumentuose. Jeigu pirkėjas ketina nepriimti veislyne suteikto vardo ir duoti kitą, etiškiausia būtų apie tai veisėjui nepranešti. Laikausi pozicijos – jeigu atmetat veisėjo duotą vardą, jūsų sugalvoto vardo aš irgi nenoriu žinoti. Pristatant Nectario katinėlį viešumoje (pvz., FB grupėje) prašau vartoti tik veislyno suteiktą vardą, neformuojant tradicijos, kad namuose yra kitas, duotas "iš meilės" ir "labiau tinkamas", o tas, kurį suteikiau aš, to katinuko kūrėja, atseit "be meilės", "sausas", tik "dokumentinis". Jeigu mylite jūs, aš – šimtąkart labiau.   

     Vadinkite, gerbiamieji, mano kates savo namuose kaip tik norite, ir man apie tai nepranešinėkite, o aš to ir neklausiu. Susitikus su manimi akivaizdžiai ar neakivaizdžiai (pvz., FB grupėje arba parodoje), prašau, skaitytis su mano skoniu kačių vardams, veislyno darbo tvarka bei tradicijomis – vadinti mano veisimo katinėlį tuo vardu, kuris jam buvo suteiktas veislyne.  O vardus suteiksiu tokius, dėl kurių būtų negėda man pačiai prieš save, prieš klubą ir prieš kilmingų Thai kačių giminę. 

 

50. Nuo ko priklauso kačiuko kaina?

 

     Kadangi kačiukai nėra vienodi, skiriasi ir jų kainos. Kainos priklauso nuo daugelio dalykų – kačiuko spalvos, formų, kailio kokybės, akių spalvos, amžiaus (vyresni kaip 1 metų katinėliai parduodami pigiau), tėvų parodinių pasiekimų ir titulų. Vis dėlto visi mūsų kačiukai yra gero charakterio ir parduodami sučipuoti, paskiepyti, su kilmės dokumentu, kastruoti/sterilizuotos.

 

51. Ar jūsų kačiukai iškeliauja į naujus namus su kraiteliu?

 

     Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra tas kraitelis ir kiek jis kainuoja.

 

Draskyklė  – 200-500 eur

Transportavimo dėžė  –  50-60 eur

Indeliai maistui  – apie 20 eur

Tualetas  – apie 10 eur

Žirklės nagams  – apie 10 eur 

Žaislų neskaičiuoju  – juos galima ir patiems pasigaminti. Ir tai daug geriau nei pirkti greitai plyštančius kiniškus.

Guolių mes nenaudojame, nes laikomės pozicijos, kad gultai  – šunims, o katėms  – draskyklės. Taigi pirkti guolį nepatariame.

 

     Prastų, pigių daiktų savo katėms neperkame patys ir nerekomenduojame pirkti savo kačiukų naujiesiems šeimininkams. Taigi kraiteliui reikėtų atseikėti 300-600 eur. Plius kraikas ir maistas gyvenimo pradžiai  – dar apie 100 eur. Visas tas išlaidas turi noriai, uoliai ir su didžiausiu malonumu pasidengti būsimieji kačiuko „tėveliai“.

     Keistokai atrodo lūkestis, kad visa tai jūsų katinui turime supirkti mes už savo pinigus. Kai salone perku naują automobilį, pardavėjai dovanų žieminių padangų neprideda. Kai perku batus, kojinių neduoda. Priešingai, bando įpiršti nusipirkti dar ir batų tepalą. Kai perku striukę, pardavėjui nerūpi, kad man dar reikės ir pirštinių, kepurės, šaliko. Kai perku užsienio veislyne katiną, tai perku TIK katiną. Ir moku tūkstančius eurų nesiraukydama ir nesitikėdama, kad man prie to katino pridės... na, sakykime, bent jau tualetą už... 10 eur. Tad iš kur atsirado tikėjimas ar tradicija, kad veisėjas turi pridėti nemokamai prie kačiuko visus ar dalį jam reikalingų daiktų? Mes savo kačiukų pirkėjų neviliojam akcijom, nuolaidom ar dovanom. Kačiukas nėra prekė, kurią norėtume žūtbūt prastumti. Tai neįkainuojamas šeimos narys, kuriam atsakingai renkame naujus „tėčius ir mamas“, išgalinčius pasirūpinti jo materialiniais ir kitokiais poreikiais. Jeigu žmogus turi pinigų kilmingam gyvūnui įsigyti, tai tuo labiau jis turi turėti lėšų jam aprūpinti ir išlaikyti visus 20 metų, kiek tas gyvūnas pas jį gyvens. Kaip sakoma: „Perki ožką, pirk ir kibirą“. O jei su pinigais sunku, kaip jau ne kartą rašiau, reikėtų kreiptis ne į veislyną, o į gyvūnų prieglaudą.

 

52. Kiek kainuoja? 

 

     Šimtus kartų skamba šis klausimas. O nesyk pasitaiko kuo nuoširdžiausių pasiūlymų – „Jei atiduotumėt dykai, tai mylėčiau! Mylimukai! Gražuoliukai!“ 

     Pirmieji veislynai Lietuvoje pradėjo rastis, atkūrus Nepriklausomybę, po 1990 m. Taigi egzistuoja jau beveik 30 metų. Kasmet vyksta parodos, pritraukiančios minias. Skelbimų portaluose pilna skelbimų, siūlančių įsigyti kilmingus gyvūnus. Tačiau žmonės, pasirodo, nežino, kiek kainuoja kilmingieji. O gal kaip tik žino, turi savo sąmonėje įsišaknijusią nuomonę ir klausia, tik norėdami pasitikslinti ir išgirsti jiems priimtiną atsakymą. Pavyzdžiui, 30 eurų. Juk dešimtmečiais buvo (o ir dabar yra) įprasta pirkinėtis kates pas mišrūnų daugintojus už keliasdešimt eurų ir pasivadinti jas įvairių veislių pavadinimais, iš kurių populiariausi – „siamo“... Tas įprotis ir gili tradicija apsunkina suvokimą, kad katė katei nelygu.

     Kiek kainuoja katė? Galiu nudžiuginti – nieko nekainuoja! Pasigaukit lauke benamę arba parsineškit iš prieglaudos, ir štai jums – jūsų laimė! Nė kiek neironizuoju. Pati turiu kieme dvi sterilizuotas raines, kurias labai myliu. Vieną priglaudžiau mažą išmestą į gatvę, kitą parsinešiau iš prieglaudos. Abi jau senutės. Nevadinu jų britų trumpaplaukėmis, nors panašios ir gražios. Bet dabar kalbu ne apie meilę katėms ir ne apie jų grožį. O apie VERTĘ.

     Kas yra kilminga katė? Ar su karūna ant galvos, su ordinais ant krūtinės? Kas ta kilmė? Kuo ji vertinga? Juk kilmę, gerai pagalvojus, turi visi gyvūnai – mišrūnai taip pat turi tėvus, senelius, prosenelius... Taip, bet mišrūno praeity tų tėvų, senelių ir prosenelių būta visokių. Mišrūnas – genetiškai neformuotas gyvūnas. Toks, kokį davė gamta. Į jį neįdėta jokio triūso. Dėl to jis neturi jokios vertės. Kilmingos katės – tai tarsi autoriniai kūriniai, daugelio metų selekcinio darbo ir parodų lankymo, konsultavimosi su ekspertais rezultatas. Tikras veisėjas kaip skulptorius su kaltu formuoja savąjį katės veidą ir būdą. Tai ilgas, lėtas ir brangiai kainuojantis procesas. Norėtumėte, kad jūsų katė ateitų pas jus ant kelių, pasiglaustytų, lyžteltų į skruostą? Ir būtent tada, kada jums to norisi? O kai neturite tam laiko, kad netrukdytų? Norėtumėte, kad suprastų jus iš pusės žodžio ir jums niekada netektų jos barti? Norėtumėte, kad mokėtų bendrauti su jūsų vaikais ir kitais augintiniais? Norėtumėte, kad būtų maloni su svečiais, nebijotų svetimų? Norėtumėte, kad namuose nieko negadintų – nedraskytų baldų, neliptų užuolaidomis, nedaužytų vazų? Norėtumėte, kad būtų netriukšminga? Norėtumėte, kad niekur niekada nepridergtų? Norėtumėte, kad būtų įspūdingai mėlynų akių ir baltutėlio trumpo kaip aksomas kailiuko? Gerbiamasis, tai įmanoma, tačiau tai – darbas! Sukurti tokią kokybę, išvesti tokią kačių liniją prisireikia dešimtmečių.

     Pirkėjas, nusižiūrėjęs veislyno tinklapyje kačiuką, nei žino, nei nori žinoti, kaip ir iš kur šis gyvūnas atsirado. Pirkėją domina tik, kiek jam kainuos. O kiek to kačiuko atsiradimas šiame pasaulyje kainavo mums? Kačiuko kaina atspindi jo VERTĘ.

 

*Kiek kainuoja įsigyti iš užsienio veislynų kilmingus kačiuko tėvus? Tūkstančiai eurų.

 

*Kiek kainuoja juos importuotis? Kelionė, viešbučiai, vizos.

 

*Mūsų veislyne gimsta jau ketvirta karta kačiukų. Kiek mums kainavo užauginti, išvežioti po parodas jūsų įsigyjamo kačiuko prosenelius, senelius, tėvus? Tol, kol gimė jūsiškis.

 

*Kiek kainuoja parodos ir visa parodinė atributika bei reikmenys? Kilmingiems gyvūnams parodos privalomos. Kiek kainuoja keliauti į kitus Lietuvos miestus ir į užsienį, pasisodinus į automobilį vieną katiną? Kiek kainuoja pats darbas – dvi dienas sėdėti nuo ryto iki vakaro triukšmingose parodose. Kiek kainuoja apsistojimas viešbučiuose? Lankytojams parodos nemokamos. Veislynas už vienos katės dalyvavimą parodoje moka 50 eurų. Tų parodų per katės karjerą būna ne viena...

 

*Kiek kainuoja nuolatinis kačių ir kačiukų vežiojimas į vet. kliniką? Kiek kainuoja veterinarų paslaugos? Tyrimai ir gydymas katei susirgus, pagalba gimdant, skiepai, čipavimas, sterilizavimas, kastravimas.

 

*Visos kilmingos katės priklauso kokiam nors kačių klubui, kuriam mokame aibę mokesčių – metinį nario mokestį, mokestį už katės priėmimą į klubą, už titulo įregistravimą, už parodas, už kilmės dokumentus kačiukams, už specialų leidimą kergtis, už papildomas vadas ir t. t.

 

*Kiek kainuoja veislyno reklama Facebooke, skelbimų portaluose, TV laidose? 

 

*Kiek kainuoja tinklapio išlaikymas, atnaujinimas ir tvarkymas?

 

*Kiek kainuoja įregti patalpas, kuriose veislyno katės galėtų patogiai gyventi – kurios būtų nuolat šildomos, šviesios, jaukios, aprūpintos draskyklėmis.

 

*Kiek kainuoja tas patalpas periodiškai remontuoti? Ir katinai, ir katės žymisi teritoriją. Patalpas gali nusiaubti ir būrys auginamų mažylių.

 

*Kiek kainuoja kačiukų auginimas – nuolatinis juodas triūsas maitinant ir kuopiant tualetus – be atostogų ir išeiginių? Vasarą, kai karšta ir visi išvažiuoja kur tik nori – prie jūros, į kurortus, į sodybas, – veisėjai lieka namuose. Nes vasarą katės niekur nedingsta, ir jomis reikia rūpintis.  Kiek kainuoja budėjimas naktimis, laukiant gimstant vados arba budint prie didelės vados, kad visi kačiukai pažįstų? Kaip įvertinti tą darbą, kai tenka kas dvi valandas apskritą parą patiems maitinti kačiukus, kurie prastai priauga svorio, kurių katė-mama neturi pieno, susirgo arba sumorčiavo ir dėl to negali jų žindyti? 

 

*Kiek kainuoja nuolatinis kačių ir kačiukų fotografavimas bei profesionali fotografavimo įranga?

 

*Kilmingos katės gali atsivesti tik tris vadas per dvejus metus. O valgo ir naudojasi tualetu kasdien. Ne visos kremta traškučius. Yra tokių ponų ir poniučių, kuriems tenka rytas-vakaras virti mėsą. Kiek visa tai kainuoja – ne tik kraikas ir maistas, bet ir darbas?

 

*Kilmingos katės gali būti veisiamos 8 metus, o gyvena apie 20 metų. Kiek kainuoja oriai nukaršinti veisimui nebenaudojamas kates-veteranes?

 

     Savo veislyno išlaikymui išleidžiame milžiniškas sumas, bet niekada nedejuoju pirkėjui, kad man „brangu“. Šiam darbui reikalingas pasišventimas, apsisprendimas, ištikimybė veislei ir didžiulė meilė. Tokios pozicijos tikimės ir iš tų, kurie kreipiasi į mūsų veislyną. Ir dar – šiek tiek sąmoningumo bei orientavimosi vertėse. Jeigu labai sunku susivokti kainose, štai paprasta formulė:

 

Kilmingos katės veisimui - keli tūkstančiai eurų

Kilmingos katės namams - keli šimtai eurų

Katės iš mišrūnų daugintojų lizdo - kelios dešimtys eurų

Katės iš prieglaudos ir iš gatvės - už dyką

 

     Taigi kilmingi kačiukai kainuoja ne kelias dešimtis, o kelis šimtus eurų. Apskritai gyvūnas – ne tiems, kurie skaičiuoja paskutines kruopas. Katės išlaikymas per visą jos gyvenimą kainuoja kur kas daugiau negu ji pati.

     Ir dar – esmė ne kainoje, o prioritetuose. Dėl savo kačių mes galime atsisakyti daug ko. Jeigu jūsų prioritetas – ne gyvūnas, rinkitės tai, kas jums kur kas svarbiau, ir tai jums neatrodys brangu. Kilmingas gyvūnas perkamas vienąkart gyvenime. Ne kaip trumpalaikis žaislas vaikams, o kaip draugas, kuris ištikimai tarnaus 20 metų. Todėl jis turi būti be galo trokštamas ir įsigyjamas kaip neįkainojamas šeimos narys.

 

53. Kiek kainuoja vieno katinuko išlaikymas per mėnesį? Kelis šimtus, tūkstantį eurų? Mes turim daug išlaidų... norim planuoti finansus. Net milijonieriai skaičiuoja.

 

     Nors daugelis žmonių planuoja savo šeimos biudžetą ir skaičiuoja pinigus, toks klausimas – retas. Iki šiol jį uždavė tik vienas žmogus, žmogus-buhalteris. Paprastai visi klausia, kiek kainuoja kačiukas, o jo auginimo ir laikymo išlaidų neįvertina. Katės – tai mūsų šeimos nariai, jos kaip maži vaikai... Kai augini savo mylimą vaiką, juk neskaičiuoji kiekvieno jo kąsnio ir aprūpini jį dosniai. Aš niekada neskaičiavau, kiek kainuoja kačiuko išlaikymas, nes man visa tai siejasi ne su pinigais, o su meile veislei. Bet kadangi pasitaikė toks klausimas, pamėginsiu pateikti tam tikras orientacines gaires. Tiksliai nurodyti sumos nepavys, nes kiekviena katė kitokia ir jos katiniškame gyvenime pasitaiko daug skirtingų aplinkybių, kurios gali šeimininkui skirtingai pakainuoti. Taigi:

1. Kačiuko parsigabenimas iš veislyno – kainuoja degalai, automobilio amortizacija.

2. Naują jūsų šeimos gyventoją gali norėti aplankyti, pamatyti jūsų draugai ar giminės. Teks pavaišinti. Saldumynai, kava – viskas kainuoja. Jeigu primins grindis, teks išsiplauti – kainuos vanduo, valymo priemonės. Taigi išlaidos jau nuo pirmų dienų!

3. Kačiuko maitinimas – atskira tema. Kačiukai iki 6-10 mėn. (o kartais ir visą gyvenimą) valgo virtą mėsytę. Vištienos, kalakutienos, jautienos, veršienos filė, raumenį, be odos. Kiek tokia mėsa kainuoja, galima pasidomėti parduotuvėse. Nesakysiu, kad ji „brangi“. Tepasakysiu, kad ta mėsa turi būti kokybiška. Taigi, papunkčiui:

a) Mėsą reikia nupirkti. Jei važiuosite automobiliu, nuvykimas į parduotuvę ir sugrįžimas kainuos.

b) Nupirktą mėsą reikia padalinti nedidelėmis porcijomis ir padėti į šaldiklį – kainuos elektra.

c) Kiekvieną rytą reikia išvirti šviežią porciją mėsos. Kainuoja dujos arba elektra (priklausomai nuo turimos plytelės), vanduo. 

d) Kačiukui pavalgius, reikia išplauti indus – kainuoja vanduo, plovimo priemonės. Jeigu plausite indaplovėje – dar ir elektra.

e) Be mėsos, kačiukas galbūt valgys kokybiškus konservus ir sausą maistą. Tai kainuoja.

f) Kačiukas turi gauti vitaminų, papildų. Kainuoja.

4. Pavalgęs kačiukas užsinori į tualetą. Kainuoja kraikas, tualeto valymo priemonės.

5. Jeigu kačiukas privems ant grindų ar kilimo, kainuos tualetinis popierius ir valymo priemonės.

6. Jeigu kačiukui paleis vidurius ir jis apsiders, nesuspėjęs nubėgti į tualetą, gali labai kainuoti... Priklausomai nuo to, ką išterliojo.

7. Katės žaismingos, ir žaislų joms reikia. Žaislų kainos nuo 2 eur iki 30 eur. Žaislai, įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse, paprastai būna nepatvarūs, greitai plyštantys. Be to, katei žaislas greitai atsibosta, nori kito. Todėl žaislus reikia vis keisti. Kainuoja.

8. Katei būtina draskyklė-laipynė. Gera, tvirta draskyklė-laipynė, ne žemesnė nei 150 cm, o geriau – dar aukštesnė, kainuoja 200-500 eur. Jeigu, labai taupydami ir skaičiuodami pinigus, nupirksite prastą draskyklę-laipynę, gali taip atsitikti, kad ji tetarnaus kelias dienas. Atsivynioja virvė, suplyšta audinys. Teks pirkti vėl, ir vėl kainuos. Gera, tvirta draskyklė irgi ne amžina. Tarnaus 5-8 metus. Po to jos išvaizda pasidarys tokia, kad norėsis pakeisti.

9. Dar kačiukui reikia indų, kelioninio krepšio, žirklių nagams, šukučių-trimerio, galbūt pavadėlio ir kokio nors drabužėlio. Šie daiktai gali tarnauti ilgai.

10. Jei pasibaigė šildymo sezonas, bet oras vėsus, pliaupia lietus ir kambaryje vos +17 C ir drėgna, reikia pašildyti elektriniu-tepaliniu radiatorium. Tai kainuoja – ir pats radiatorius, ir elektra. Tajų katės mėgsta šilumą, kambario temperatūra joms turi būti +22-24 C. Priešingu atveju jos gali susirgti.

11. Jeigu kačiukas suserga, kainuoja veterinarų paslaugos. Pvz., Kauno veterinarijos akademijoj Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoj vien registracija pas veterinarą kainuoja 30 eurų. Konsultacija taip pat kainuoja. Tyrimai – nuo 30 iki 50 eur už vieną. Vaistai, stacionaras, operacija, procedūros – viskas kainuoja. 

12. Yra posakis „Laikas – pinigai“. Katinėlio priežiūra užima daug laiko, kurį galėtumėte skirti pelningam darbui, už kurį gautumėte pinigų.

 

     Žodžiu, katinas neduoda nieko apčiuopiamai naudingo, o pareikalauja apčiuopiamų lėšų. Taigi žmogui, kurio materialinė situacija įtempta ir kuris galvoja tik apie pinigus, naminis gyvūnas – grynas nuostolis. Mintį apie jo įsigijimą reikėtų vyt šalin.

 

     Katinėlis turi ateiti į tokią šeimą, kuriai netaptų materialine našta, o būtų be galo trokštamas, laukiamas ir mylimas šeimos narys. Jis turi atsidurti tokioje aplinkoje, kur šeimininkai tenkintų absoliučiai visus katino poreikius, neįsitempdami, neskaičiuodami pinigų, o priešingai, mėgaudamiesi jam pirkdami daiktus ir skanėstus, džiaugdamiesi, kad gali ne šiaip rūpintis savo augintiniu, o tiesiog jį lepinti.