į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
 lt  |  en  |  ru  |  PL  |  de 
Apie veislę » Priežiūra

      Kad Jūsų katytė būtų sveika, guvi ir džiugintų ilgus metus, teks pasistengti. Maitinti gyvūnėlį tik kokybišku maistu, sukurti saugią aplinką, pasirūpinti, kad netrūktų įspūdžių ir atrakcijų, turėti supratimą apie galimus pavojus bei ligas, o svarbiausia – kuo daugiau laiko praleisti kartu. Štai keletas patarimų, kurie pravers auginantiems šios veislės kates.

 

     Maitinimas

 

     Kačių sveikata glaudžiai susijusi su jų mityba. Todėl ši tema pati svarbiausia, norintiems ilgus metus džiaugtis sveiku draugu ar drauge. Kačių maitinimo būdus galima suskirstyti į tris grupes: 1) natūralus maistas (žalias arba termiškai apdorotas); 2) pramoniniu būdu pagamintas maistas (sausas ir konservuotas); 3) natūralus+pramoniniu būdu pagamintas maistas. Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų ir minusų.

     Natūraliu maistu per amžius mito katės, gyvenančios laukinėje gamtoje, ir valkataujančios benamės žmonių gyvenamuosiuose rajonuose. Jų maistas – smulkūs graužikai, paukštukai. 10–12 pelyčių per parą, ir katė soti. Kokia tokio maisto kokybė? Galiu tik pakartoti tai, kas jau parašyta veislyno tinklapyje: „Pasaulyje užregistruotos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, žiurkių įkandimo liga, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, Omsko hemoraginė karštinė, Lasa karštinė, limfocitinis choriomeningitas, maras, salmoneliozė, tuliaremija ir kt.)“. Valkataujančios mišrūnės savo racioną „praturtina“ knisdamosis po šiukšlių konteinerius arba kartais pamaloninamos žmonių maisto likučiais. Tokių kačių gyvenimo trukmė neilga – iki 5 metų.

     Sovietmečiu natūraliu maistu buvo maitinamos ir naminės katės. Dažniausiai jos lapnodavo kas lieka nuo žmonių stalo: dešrą, kotletus, guliašą, sriubą, kiaušinienę, pieną, varškę, grietinę, netgi juodą duoną. Kai kurie to meto kačių mylėtojai vis dėlto suprato, kad žmonių maistas, kuriame gausu prieskonių ir druskos, katėms netinka. Tad turguose parūpindavo šviežių žuvelių (pvz., kilkių), kiaulių kepenų, plaučių, širdžių, kasų ir kitokių subproduktų. Buvo žiūrima pigumo, todėl vištienos, kaip brangesnės mėsos, katės paprastai negaudavo.

     Vėliau atsirado pramoninis kačių maistas – traškučiai ir konservai. Gerai prisimenu pirmuosius, pasirodžiusius Lietuvoje, Kitekat ir Darling. Jų užėdusios katės sirgdavo, vemdavo, viduriuodavo. Po to į rinką atėjo kokybiškesnis maistas – Purina, Royal Canin ir kt. Sausas maistas buvo tiesiog patogus vartoti – ilgo galiojimo, nereikalaujantis užšaldymo, galima palikti jo, kai norite išvykti, ir būti tikriems, kad katė pavalgys tada, kada nori, ir tiek, kiek nori. Dalis kačių, maitinamos šiuo maistu, nugyvena ilgą gyvenimą be jokių sveikatos sutrikimų. Pati turiu dvi 10 ir 12 metų raines, kurios, maitinamos vien sausu maistu, dar guvios, niekada nemačiusios veterinaro. Visgi kita dalis kačių, maitinamų pramoniniu būdu pagamintu maistu, nutunka, pradeda pulti ligos. Dažniausia iš jų – šlapimo takų akmenligė, vedanti į inkstų funkcijos nepakankamumą.

     Prieš pramoninį kačių maistą mūrų stoja vadinamojo RAW maitinimo (t. y. maitinimo žalia mėsa) atstovai. Anot jų, kačių nutukimo ir akmenligės priežastis – medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sukelia pramoninis kačių maistas, jame esantys angliavandeniai, augaliniai baltymai ir kiti nepageidautini ingredientai. Kačių organizmas gali įsisavinti tik gyvulinės kilmės baltymus. Vitaminus A, B ir D gauna tik iš gyvulinių baltymų. Su mėsa gauna ir būtiną amino rūgštį tauriną (jo trūkstant, vystosi širdies, akių ligos). Augaliniai baltymai reikalauja kitų fermentų, kurių kačių virškinimo trakte nėra.

     Išradingi kačių sauso maisto gamintojai moka sumažinti gaminio savikainą ir privilioti katę skonio stiprikliais. Paskaitykime įvairių firmų sauso maisto sudėtį: ryžiai, kukurūzai, kukurūzų gliutenas, perlinės kruopos, javai, avižos, žirniai, pupelės, lęšiai, burokėliai, cukrinių runkelių minkštimas, bulvės, bulvių krakmolas, batatai, vynuogių išspaudos, sojų miltai, kokosų sviestas, rapsų aliejus, hidrolizuotos vištos kepenėlės (alergenas!), hidrolizuoti baltymai (vietoj mėsos), rūgštingumo reguliatorius, dažai ir konservantai. Jau vien kukurūzas – pagrindinis gyvūno sveikatos priešas. Jame yra glitimo, kuris trukdo įsisavinti maisto medžiagas, ir vystosi daugybė ligų. Burokėlių ir runkelių minkštime kaupiasi sviesto ir acto rūgštis, turinti toksinį poveikį kačių organizmui. Prasideda acidozė (rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas), ketonemija – ketonų koncentracijos padidėjimas kraujyje (ketonai – rūgštinės medžiagos, filtruojamos inkstuose, ir šlapime jų koncentracija padidėja šimtus kartų), baltymų ir mineralų nepakankamumas. Jeigu sauso maisto sudėtyje pasitaiko tokie paslaptingi ingredientai, kaip dehidrolizuoti gyvulinės kilmės baltymai, gyvulinių baltymų izoliatas, gyvuliniai riebalai, gyvulinės kilmės baltymų hidrolizatas, žuvies arba mėsos miltai, mėsos-kaulų miltai, po šiais pavadinimais slepiasi atliekos – ragai, nagai, kanopos, plunksnos, odos, kepenys, žarnos, žuvies žvynai, sergantys ir eutanazuoti gyvūnai. Tyrimai atskleidė, kad pramoniniame kačių maiste dažnai trūksta aminorūgščių fenilalanino+tirozino, treonino, izoleicino ir leicino, mikroelemento seleno, mineralo kalio ir kt. Be to, yra per daug gamybos proceso teršalų – kadmio, švino, stroncio, gyvsidabrio.

     Ką siūlo RAW mitybos šalininkai? Jų nuomone, kates dera maitinti tik tuo, ką joms skyrė gamta, – mėsa. Pramoninis kačių maistas būna skirtas kačiukams, jaunimui, kastruotam jaunimui, suaugusiems, kastruotiems suaugusiems, išrankioms katėms, naminėms katėms, jautrų virškinimą turinčioms katėms ir kt. RAW mitybos propaguotojai teigia, jog visa tai neveikia ir sauso maisto rūšys tėra pavadinimai, siekiant sudaryti didesnės įvairovės įspūdį ir daugiau parduoti. RAW maitinimas vienodas visokio amžiaus katėms –  žalia mėsa nuo 3 mėnesių iki gyvenimo galo.

     RAW davinio norma: 4 kg katė turi gauti 150–200 g mėsos per parą. Maitinti du kartus – ryte ir vakare (RAW mitybos šalininkų nuomone, pramoninio kačių maisto gamintojų mokymas, kad katės turi valgyti dažnai ir kad maistas joms turi būti visada prieinamas, neteisingas.) Kaip subalansuoti RAW ruošinį?

    - 60 % davinio turi sudaryti raumuo (vištienos, kalakutienos, triušienos, jautienos arba veršienos; kiauliena netinka),

     - 30 % vidaus organai (vištos arba kalakuto širdelės, skrandukai; kepenėlės laisvina vidurius, taigi tinka tik tuo atveju, jei yra vidurių užkietėjimas),

    - 10 % kaulai, kremzlės (geriausia vištų kakliukai arba galvos; stambių kaulų duoti negalima – katė gali išsilaužti dantis arba užspringti).

     Raumenį supjaustyti (ne malti!) nedideliais gabaliukais, kad katės kramtytų – dantis ir dantenas reikia palaikyti tonuse, taip išvengsime gingvito, stomatito. Plėšdama, grauždama, kąsdama, katė puikiai išsivalo dantis. Manoma, kad prie dantų valymo prisideda žalioje mėsoje esantys enzimai. Vidaus organus ir kaulus, kremzles galima sumalti per stambų sietelį. Maisto termiškai neapdoroti, t. y. nevirti (verdant nebelieka taurino). Pageidautina net ir neužšaldyti, nes atitirpinant pražūsta daug gerų elementų. Bijančius užkrėsti savo kates parazitais, RAW mitybos šalininkai nuramina: katės turi labai rūgščią skrandžio terpę, kurioje užkratas žūsta. Negalima maitinti monodieta, pvz., tik vištiena. Mėsos rūšį reikia kaitalioti. Racioną reikia praturtinti: į mėsą įberti chondroitino ir gliukozamino; kartą per savaitę įmušti putpelės kiaušinį su lukštu – tai kalogeno, kalcio, vitamino D3, mikroelementų (fluoro, vario, mangano, cinko, geležies, fosforo) šaltinis; 2–5 % mėsos davinio gali sudaryti 5–6 min patroškintos daržovės. Kačių racione gali būti tik funkcionalūs angliavandeniai, kaip morkos, moliūgai, cukinijos, špinatai, brokoliai. Kruopos, krakmolingos daržovės (bulvės, žirneliai, pupelės, lęšiai, burokėliai) katėms netinka. Aliejai: rapsų, kokosų, sojų – blogai; linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų aliejai, žuvies taukai – gerai. Kartais galima duoti neriebaus kefyro, rūgpienio, netūralaus joguto. Pagal RAW propaguotojų mokymą, katės racione vieną kartą per savaitę gali būti truputį žuvies. Thai katėms žuvis – tabu, mat žuvyje daug fosforo. Nuo žuvies gali sutrikti organizme kalcio-fosfoto pusiausvyra ir prasidėti skeleto demineralizacija (t. y. lūžinėti kaulai). Visose pasakose katinas laižo grietinę, laka pieną. Tačiau netinka nei pienas (katės neįsisavina laktozės), nei grietinė (per riebu – nuo riebalų nukenčia kepenys).

    Ši RAW mitybos propaguotojų teorija susilaukia kritikos: nejau kasdien rytais teks keliauti į turgų? Be to, sveikos, antibiotikais neužterštos mėsos šiais laikais sunku rasti. Žalia mėsa daug kam asocijuojasi su nešvara, bakterijomis ir parazitais – kas paneigs, jog nėra pavojaus užkrėsti kates salmonelėmis ar trichinelomis? Aibė keblumų kyla, mėginant sustyguoti kačių maitinimą taip, kad mėsa būtų ir sveika, ir šviežia, ir nevirta, ir net nebuvusi užšaldyta. O jeigu užšaldyta, tai šaldiklyje ji užima vietą, reikalingą žmonių maistui. Aštrialiežuviai ironizuoja: užsimanei laikyti katę, statykis šalia namo tvartelį...  

     Maišyti sausą maistą ir RAW negerai. Sausas maistas reikalauja vienokių virškinimo fermentų, natūralus kitokių. Tačiau ne visi naujieji kačių šeimininkai galės ir norės maitinti jas žalia mėsa (dėl darbo grafiko, kelionių). Dėl to praktikuoju mišrų kačiukų maitinimą. Pratinu kačiukus prie traškučių - Adwance Kitten, Josera Kitten. Normuoti traškučių nereikia. Šalia traškučių turi būti padėta atsigerti tyro vandens. Vandenį reikia keisti kasdien – išplauti indelį, pripilti šviežio. Mat prikrenta dulkių, pūkų, ir nešvaraus vandens gyvūnas gerti nenori. O sausu maistu mintančiam kačiukui labai svarbu gauti skysčių. Patogu automatinė kačių girdykla. Jos vandenį užtenka pakeisti kartą per savaitę, be to, vanduo būna filtruojamas ir prisodrinamas deguonimi. Iš tokio fontanėlio katinėliai laka noriai. Visgi kartais išdykėlių vada tokį fontanėlį apverčia, išardo ir išnešioja po detalę...

     Konservų mes beveik nevartojame (nebent kelionėse). Saugodamasi užkrato, mažyliams iki 3 mėn. duodu tik virtą mėsą. Galima virti paukštieną (vištieną, kalakutieną), triušieną arba jautieną (veršieną). Mėsą reikia virti be jokių prieskonių, druskos. Nuėmus nuo kaulo, mėsa smulkiai supjaustoma ir užpilama sultiniu arba sutrinama į košelę.  Į viralą galima įdėti truputį daržovių (gabaliuką morkos, cukinijos, moliūgo, brokolio). Patiekiamas viralas turi būti kambario temperatūros. Virtas maistas turi būti šviežias. Ryte išsivirus mėsą, ja galima maitinti katinėlį tik tą dieną. Netinka bet kokia riebi mėsa: faršas, kotletai, lašiniai, riebi kiauliena, antiena, ėriena, šaltiena. Jokiu būdu negalima duoti dešros ir dešrelių, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, kuriose daug prieskonių ir visokiausių priedų. 

     Pagirtini šeimininkai, kurie praturtina savo gyvūno racioną vitaminais ar maisto papildais, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Rekomenduojame, esant reikalui, vartoti šiuos papildus:

 

1. Uro-Pet. Pasta, tirpdanti struvitus šlapimo sisteloje. Turėtų vartoti katės, valgančios sausą maistą, ypač jeigu joms darytas šlapimo tyrimas ir rasta struvitų (kristalinių nuosėdų).

 

 

2. Oscan. Tinkamam kremzlių, dantų vystymuisi, kaulų struktūrai. Būtina vartoti, kai katė valgo vien tik mėsą, nevargo traškučių. Sudėtyje – kalcis, vitaminas D3, C, folio rūgštis.

 

Jeigu katinėlis valgo vien žalią mėsą ir visiškai nevalgo traškučių, jis būtinai turi gauti kalcio papildą su vitaminu D, padedanciu įsisavinti kalcį. Mat mėsoje (ypač šiuolaikinėje) daug fosforo, ir kartais gryno mėsėdžio katinėlio (ypač jeigu jis jaunas, iki 1 metų) organizme sutrinka kalcio-fosforo pusiausvyra, pasidaro per daug fosforo. Tuomet prieskydinė liauka išskiria didelį kiekį paratiroidinio hormono, kuris reguliuoja fosforo ir kalcio apykaitą organizme. Šis hormonas, kad pataisytų sutrikusią kalcio-fosforo pusiausvyrą, ima kalcį iš kaulų, ir gali prasidėti skeleto demineralizacija, lemianti kaulų skilimus, lūžius. Kita vertus, jeigu katinėlis valgo vien tik sausą maistą, kalcio papildas jam nereikalingas ir net žalingas.

 

 

3. Hyaloral gelis. Naudingas sąnariams, kremzlėms, sausgyslėms, raiščiams. Slopina uždegiminius procesus sąnariuose. Sudėtyje ­– kolagenas, gliukozaminas, chondroitinas, hialurono rūgštis.

 

 

4. Da Forte. Virškinimui. Veiksmingai padeda esant ūminės, bakterinės ar parazitinės kilmės viduriavimui. Gerina apetitą. Skanus gyvūnui. Galima vartoti ir profilaktiškai kaip gerąsias bakterijas. Sudėtyje – atapulginas, mineralas, pasižymintis puikia skysčių, toksinų ir mikroorganizmų absorbcija. Mažina viduriavimo sunkumą ir trukmę. Probiotikas enterococcus faecium padeda atstatyti gerųjų žarnyno bakterijų balansą. Mono-oligosacharidai ir fruktooligo sacharidai – prebiotikai, padedantys balansuoti žarnyno mikroflorą. Kalio chloridas, natrio chloridas ir cinkas – tai dehidracijos prevencija. Cinkas pagerina vandens ir elektrolitų absorbciją virškinamajame trakte. Puikus, labai veiksmingas papildas!

 

 

5. Finidiar Forte. Maisto papildas esant skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimams. Absorbuoja bakterijas, toksinus ir dirginančias medžiagas iš žarnyno, saugo žarnų gleivinę, mažina uždegimą, hiperperistaltiką, normalizuoja tuštinimąsi.

 

 

 

6. Pro-Kolin Advanced. Papildas žarnyno mikrofloros balansui atkurti. Sudėtis: 1) prebiotinės bakterijos Enterococcus faecium, kurios virškinamajame trakte išgyvena ilgą laiką ir yra maksimaliai veiksmingos; 2) pektinas ­– greitai žarnyne fermentuojama tirpi ląsteliena. Tai veiksmingas prebiotikas, pasižymintis žarnyno gleivinę raminančiu poveikiu; 3) psyllium – tirpi dietinė ląsteliena, absorbuojanti papildomą vakdenį virškinamajame trakte ir formuojanti į žele panačią medžiagą. Ji padidina išmatų viskoziškumą, tokiu būdu sulėtėja ir normalizuojasi jų judėjimas žarnyne; 4) kaolino ir montmorilonito kombinacija užtikrina optinalią pusiausvyrą tarp absorbcijoa ir adsorbcijos ir suteikia dvejopą naudą; 5) taurinas – nepakeičiama amino rūgštis katėms, būtina daugeliui fiziologinių procesų: regėjimui, virškinimui, širdies darbui ir imunitetom palaikymui. 

 

 

Esant stipriam viduriavimui, reikėtų vartoti visus tris papildus – Da Forte, Finidiar Forte ir Pro-Kolin. Jų kompleksas padeda greičiau pasveikti.

 

7. Virbac nutri-plus gel. Tai koncentruotas polivitamininis energijos šaltinis, rekomenduojamas tuo laikotarpiu, kai organizmas reikalauja daugiau energijos (pvz., sveikstant po ligos, išsekusiems gyvūnams, augimo laikotarpiu, vaikingos ir maitinančioms patelėms). Esant būtinybei, dėl ligos katei nustojus ėsti, gali būti naudojamas kaip pašaro pakaitalas. Sudėtyje – žuvų taukai, vitaminai, mikroelementai. Lengvai virškinamas.

 

 

8. MicroZeoGen. Daugiafunkcis papildas. 1) Užtikrina tinkamą kaulų ir dantų formavimąsi. 2) Naudingas virškinimui. Prevencinė priemonė prieš viduriavimą. Padeda pašalinti iš organizmo susikaupusius toksinus. Gali padėti skrandžio acidozės (padidėjusio rūgštingumo) atveju. Sudarytas tik iš natūralių, gamtoje išgaunamų medžiagų – vulkaninės kilmės klinoptilolito (MicroZeoGeno) ir kalcio kreidos.

 

 

9. Lagrinet Neo. Akių drėkiklis, veikia kaip akių antiseptikas, padeda esant ašarų hiposekrecijai (akių sausumui), apsaugo akis nuo infekcijų, nešvarumų, svetimkūnių ar kontakto su alergenais, palaiko ragenos epitelio vientisumą, padeda užgyti nedidelėms opoms. Sudėtyje – hialurono rūgštis, Aloe Vera, distiliuotas vanduo.

 

 

10. Stomodine. Tepalas kačių burnos higienai palaikyti. Antibakterinis. Padeda esant dantenų paraudimui, uždegimui, sumažina dantų akmenų susidarymą, dantenų jautrumą, nemalonų burnos kvapą. Sudėtyje – chlorheksidinas, riebiosiso rūgštys, glicerinas, nakvišų aliejus.

 

 

11. Beaphar Lactol. Pieno pakaitalas kačiukams. Gali būti vartojamas kaip pašaro papildas nėščioms, žindančioms ar sergančioms katėms. Arba tiesiog katytės palepinimui, kai norisi įpilti jai pienuko. Sudėtyje gausu vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių; didelis kiekis vitamino A, taurino ir biotino. Puikiai virškinamas.

 

 

12. Žolytė katėms. Galima pasėti (sėklų galima įsigyti Kikose arba Depo) arba nupirkti jau užaugintą (būna Senukuose, Depo). Kai kurios katės mėgsta, kai kurios ne. Mitybai nebūtina, tačiau ją praturtina.

 

 

 

RAW mityba

 

 

     Dėl dažnai pasitaikančios šlapimo takų akmenligės, maitinant kates sausu pramoniniu kačių maistu, savąsias suaugusias kates pervedu prie RAW – pamažu, leisdama priprasti ir pasirinkti. Ne visos renkasi mėsą. Dalis nori likti prie sauso maisto. 

     Įvertinus visus UŽ ir PRIEŠ, reziumuoju: pasiryžusieji maitinti katinėlius žalia mėsa, turėtų būti tikri, kad ji šviežia, kokybiška, turėtų laikytis higienos (ruošdami mėsą, nuplauti ją po tekančiu vandeniu) ir nuolat kas 3 mėn nukirminti savo augintinius. Ne tik nukirminti, bet ir stebėti, kaip katinėlis tuštinasi, ar nėra išmatose kirmėlių. Jeigu yra, nukirminimą kartoti. Be to, būtinai reikia vartoti kalcio papildą (pvz., Oscan). O tie, kurie lieka prie sauso maisto, turėtų reguliariai, bent kartą per metus, darytis šlapimo tyrimą, kad įsitikintų, ar nesikaupia struvitai. Jei šlapimo tyrimas parodo besivystančią akmenligę, derėtų keisti katės mitybą, pereinant prie virtos mėsos arba RAW.

     Šis straipsnis yra apžvalginio, rekomendacinio pobūdžio. Te kiekvienas katinėlio šeimininkas, žinodamas tiesą apie įvairius kačių maitinimo būdus, nusprendžia pagal savo supratimą ir galimybes, kas geriausiai tinka jo augintiniui.

 

     RAW maisto paruošimas:

 

   

 

     Sauso maisto pateikimas:

 

     1. Traškučių nereikėtų pripilti su kaupu, nes katei valgant, dalis jų nubyrės ant grindų. Be to, katė ilgesnį laiką jų nesuvalgys ir traškučiai pasidengs dulkėmis, išgaruos jų aromatas, jie nebebus tokie šviežūs, kaip ką tik įpilti iš pakelio.

 

 

     2. Katės mėgsta, kad sausas maistas būtų šviežias ir švarus, dėl to jo reikia pilti pusę arba trečdalį indelio. Katei suvalgius, praplauti indelį, pakeisti maistą. 

 

 

 

 

     3. Indelį su tokia rankenėle kačiukai traktuos kaip žaislą: nuolat kaišios letenėles į rankenėlę, stumdys indelį, mėgins jį apversti. Dėl to tokie indai nėra patogūs naudoti kačių maitinimui.

 

  

 

     4. Jeigu indelis viršuje turi braunelę, o apačioje nėra jokios atramos, sausas maistas dažnai pasipils ant žemės. Bėgiodamas kačiukas užkliudys indą ir išvers. Suaugusios katės pavalgiusios dažnai mėgsta "užkasti" maisto likučius. Tai darydavos, jos taip pat gali išversti nestabilų indelį.

 

 

     5. Dėl to geriausiai tarnauja indeliai su stoveliais. Indeliai turėtų būti ne keramikiniai, nes pastarieji gali sudužti. Labai patogūs tokio tipo išimami indeliai:

 

 

     6. Indeliai gali būti plastikiniai, tačiau su praplatinta apačia ir guminiu paduku. 

 

 

     7. Patikimai tarnauja tokie ovalo formos indeliai. Jų vidus užpildomas pasunkinančia medžiaga, pvz., druska, ir dėl savo formos bei sunkumo jie niekada nevirsta. Šių indelių galima įsigyti Depo parduotuvėse.

 

 

 

     8. Mažiems kačiukams, kurie dar tik pradeda susipažinti su sausu maistu, traškučius galima brinkinti, užpilant karštu vandeniu. Galima paskaninti įmaišant pusę pokelio Royal Canin Kitten guliašiuko. Kai maistas ataušta iki kambario temperatūros ir išbrinksta, galima patiekti. Tokiam maisto paruošimiui reikia turėti atsparų karščiui nevirstantį indą (lėkštę) su borteliais.

 

 

     Kailio, ausų ir nagų priežiūra. Tailando kačių kailis – trumpas, glotnus, labai švelnus ir be povilnės. Kilmingos Tailando katės korpusas išlieka tolygiai šviesus iki senatvės. Tačiau šeimininkai turėtų žinoti, kaip išsaugoti tokią kailio spalvą.

     Visų pirma – temperatūra. Tailando katės – pietų gyventojos, jos bijo šalčio. Todėl patartina laikyti savo augintinę šiltai (20–23 °C). Taip išvengsite peršalimų. Pasivaikščiojimai lauke su pavadžiu naudingi, bet vėsiu oru geriau likti namuose.

     Apie šėrimąsi. Šių kačių kailis beveik nesišeria, o jei šiek tiek ir šeriasi, praverčia specialios šukos, parduodamos gyvūnų parduotuvėse – jos „ištraukia“ nereikalingus šerius.

 

 

     Maudyti šių kačių nereikia. Kaip ir visos katės, jos bijo vandens, ir ši procedūra joms nemaloni. Jų kailis turi savybę apsivalyti ir savaime išlikti švarus. O jeigu tai neišvengiama (jei katė kažkur įkrito ir stipriai išsipurvino), reikia naudoti specialų gyvūnams skirtą šampūną, kad katė, išsilaižydama kailį, neapsinuodytų. Maudyti reikėtų drungname vandenyje – ne karštame ir ne lediniame. Maudant būtina saugoti ausis ir akis. Išprausus nusausinti rankšluosčiu, kad kuo mažiau liktų drėgmės katei išsilaižyti. Visgi maudymo procedūros reikėtų vengti. Maudyti mažus, ką tik paskiepytus kačiukus negalima.

     Kačių ausis reikia kartkartėmis išvalyti, užvyniojus vatos ant pagaliuko. Vatą reikia sudrėkinti drungnu vandeniu (jo perteklių nuspausti, kad nepritekėtų į ausis) arba specialių ausų valymo skysčiu, kurio yra pirkti vet.vaistinėse, Depo ir kt. Nagai turi būti reguliariai (kas dvi savaites) karpomi – specialiomis tam skirtomis žirklutėmis nukerpama užlenktoji jų dalis, pats nago galiukas. Nagus reikia pradėti karpyti jau mažiems kačiukams, nes žaisdami jie gali užgauti vienas kitą. Nagus būtina apkarpyti prieš kačių kergimą, vežant pas veterinarus arba į parodą.

 

 

 

     Ligos, skiepai. Tailando katės pakankamai atsparios ligoms, turi gerą imunitetą. Kadangi tai natūrali veislė, nėra paveldimų ligų.

     10 dienų prieš skiepijant kačiuką suduodami vaistai nuo kirminų. 3 mėnesių kačiukui atliekama vakcinacija nuo pasiutligės ir infekcinių ligų. Iki pusės metų amžiaus kačiukai turi būti profilaktiškai nukirminami kas mėnesį, vėliau kas 3–4 mėnesius. Nukirminimui geriausia vartoti pastą Vitaminthe.

     Dvi dažniausios Tailando kačių ligos – peršalimas ir virškinimo sutrikimai. Kaip minėta, šias kates, o ypač mažus kačiukus, reikia saugoti nuo peršalimo. Kambary dera vengti skersvėjų, palaikyti vienodą temperatūrą (20–22 °C) dieną ir naktį (jeigu gyvenate nuosavame name, nakties metu neleisti patalpoms atšalti). Peršalusi katė gali susloguoti: iš nosies teka išskyros, katytė čiaudo, nosis karšta, gali pradėti ašaroti akys, akių gleivinė stipriai parausta. Tuomet į akis lašinami lašiukai Maxitrol, o nuo slogos duodamas antibiotikas Synulox 50 mg arba Clavaseptine 50 mg, parduodami veterinarijos vaistinėse.

     Dėl virškinimo sutrikimų. Reikia ypatingai žiūrėti, kuo šeriate gyvūną. Maistas turi būti kokybiškas, šviežias, o ne likučiai nuo jūsų stalo. Pasitaiko kačių, kurios turi jautrią virškinimo sistemą ir netoleruoja kačių konservų. Jeigu katytė pradėjo vemti ir viduriuoti, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą, kreiptis į vet. gydytojus. Namų vaistinėlėje patartina turėti pastos Prebican. Tai prebiotikų ir vitaminų preparatas, surišantis patogenines bakterijas bei toksinus, gerinantis virškinimą, stiprinantis imuninę sistemą. Greitai padeda ir vaistas EnteroFilus. Tai sugirdomas skystis, parduodamas veterinarijos vaistinėse. Skirtas katėms, kačiukams kaip pagalbinė priemonė virškinamajam traktui, esant disbakterioziniam enteritui, pagerina pašaro pasisavinimą, padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, palaiko žarnų terpės pastovumą, stimuliuoja imuninę sistemą, gerina gyvūno gyvenimo kokybę ir kailio žvilgesį.  

 

     Saugios aplinkos sukūrimas. Tailando katės labai smalsios, jos nieko nebijo ir nori dalyvauti visuose darbuose, kuriuos namie atlieka jų šeimininkas. Joms nebaisu nei burzgiantis dulkių siurblys, nei virtuvinis kombainas, jos kiša nosį į pravertą indaplovę, gali įlįsti į skalbimo mašiną, nori viską paragauti, viską apuostyti, visur užšokti...

1. Kambary, kuriame gyvens mažas kačiukas, neturi būti smulkių daiktų – sagų, adatų, juostelių, siūlgalių. Visa tai kačiukas gali praryti. Kačiukai mėgsta kramtyti ir polietileninius maišelius. Tai irgi pavojinga.

2. Jeigu turite daug kambarinių augalų, įsigijus katę, jų, ko gero, teks atsisakyti. Šie gyvūnai mėgsta kramsnoti augalus. O daugelis kambarinių (ir lauko) augalų nuodingi. Štai keletas iš jų: amarilis, azalija, aktėja, bukas, vyšnia, lauras, alyvos, chrizantemos, ciklamenai, narcizai, lelijos, fikusai, dracenos, hiacintai, hortenzijos, irisai, pakalnutės, oleandrai, aguonos, rododendrai, snieguolės, žibuoklės, tulpės, siauralapės karpažolės ir t. t. Šį kačių norą ragauti augalus reikėtų tenkinti padaiginant katžolių. Katės kiša nosį ir prie kaktusų, o tai irgi pavojinga: kaktuso spygliukų gali prilįsti į snukutį, į letenas. Be to, katės linkusios rausti vazonuose žemes: nespėjai išvalyti, o žemių krūva vėl pūpso ant palangės. Nuo rausimo gali apsaugoti tinkliukas, uždedamas aplink augalą.

3. Iš vėdinamo kambario katę geriau išnešti, kad neperšaltų (jei šaltasis metų laikas). Labai pavojinga atversti ir palikti langą arba duris. Būta daug atvejų, kai katė bandė iššokti per plyšį ir, įstrigus galvai, pasismaugė. Vasarą ant atvirų langų reikia dėti tinkliukus. Į balkoną gyvūną galima leisti tik tuo atveju, jeigu jis įstiklintas arba aptrauktas apsauginiu tinkliuku (tokių galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse). Ir kačiukai, ir suaugusios katės dažnai iškrenta per langą ar balkoną. Ir tas kritimas nelieka be pasekmių: tai ir lūžiai, ir vidinių organų sutrenkimai.

4. Saugokite savo augintinę nuo ugnies ir karštų paviršių. Kai verdate mėsą, kvapo suviliota katė gali užšokti ant viryklės ir apsvilti ūsus ar netgi pati užsidegti. Kai kuriate židinį ar krosnelę, katė irgi domisi, kiša trigrašį: ji mėgsta šilumą, ją intriguoja malkų kvapas...

5. Niekada nepaleiskite savo katės laisvai bėgioti lauke. Daug tokių „laisve pasidžiaugti“ paleistų kačių žūsta po automobilio ratais, yra apdraskomos laukinių valkataujančių kačių, prisiėda ko nors netinkamo ir suserga, nekastruoti patinai nuklysta ieškodami patelių ir nebegrįžta. Tailando katės puikiai vaikšto su pavadėliu – visai kaip šunys. Kita vertus, šios katės yra kambarinės. Nieko bloga, jeigu Tailando katė niekada nematys lauko. Jeigu tenka kur nors keliauti ir norite vežtis savo augintinę, patalpinkite ją į specialų transporterį su grotelėmis. Nelaikykite glėbyje, neleiskite laisvai būti automobilio salone – tai pavojinga ir jums, ir katei.

6. Daug pavojų tyko per Naujuosius metus. Visų pirma, katė bijo triukšmo. Todėl fejerverkų metu ji turi būti saugiai uždaryta, kad nepabėgtų, neiššoktų per langą ir t. t. Kalėdinė eglutė turi būti statoma taip, kad gyvūnas nepasiektų. Mat katės mėgsta kramtyti eglutės papuošalus. Populiariausi – metalinis „lietutis“, girliandos, dirbtinių eglučių šakelės. Katės liežuvis taip sukurtas, kad šis gyvūnas negali išspjauti to, kas pateko į burną. Praryti aliuminės folijos gabalėliai gali supjaustyti žarnyną.

7. Kai kurie daiktai pavojaus nekelia, bet jeigu pastebėjote, kad jūsų katė pernelyg jais domisi ir vis nugvelbia, geriau padėti nepasiekiamoje vietoje. Pavyzdžiui, mano katė mėgo „pasivogti“ rašymo priemones: nuo stalo dingdavo tušinukai, pieštukai, teptukai. Labai išmoningai pažaidusi, ji turėjo nuolatinę vietą, kur tuos daiktus pasislėpdavo – po kilimu. Mėginau viską laikyti stalčiuje, bet išmoko atsidaryti ir vis tiek pasiimdavo. Be to, šios katės mėgsta plėšyti popierių. Tai reiškia ne tik daug šiukšlių, bet ir pavojų jūsų dokumentams. Tokius pokštus dažniausiai krečia jauni kačiukai. Kai subręsta, jie visiškai įsisavina gyvenimo su žmonėmis taisykles. 

 

     Žaislai, draskyklės. Kad katės nedraskytų baldų ir sienų apmušalų, būtina karpyti nagus ir nupirkti keletą draskyklių bei karstyklių. Kuo didesnė draskyklė, tuo geriau. Turėtų būti bent 130 cm aukščio. Mažos pirkti neverta, nes kačiukai greitai ją išaugs. Apskritai katės mėgsta aukštį, ir didelė karstyklė joms kaip atrakcionų parkas: jos ten ir mankštinasi, ir nagelius pasipusto, ir žaidžia, ir užsnūsta. Įgijus tokio tipo draskyklę-karstyklę, jūsų katinėlis tikrai turės ką veikti:

 

 

     Nepatartina įsigyti tokias draskykles: (1) per daug paprasta, nesuteikianti galimybės katei palaipioti, 2) per žema, 3) per daug plonomis kojomis, nestabili)

1

2

3

 

     Katės labai mėgsta žaisti, ir žaisti joms būtina – taip jos mokosi, lavinasi ir mankštinasi. Žaislas katei greitai nusibosta, todėl žaislų reikia turėti nemažai ir juos vis pakeisti, sudominti katę kažkuo nauju arba senu, bet jau pamirštu žaisliuku. Šiuo metu gyvūnų parduotuvėse galima pamatyti daugybę įvairiausių žaislų katėms. Beveik visų tipų esame turėję, bet pasiteisino tik nedaug kas. Iš didžiųjų žaislų katėms patiko:

 

1. Labirintai

 

 

2. Tunelis-rankovė

 

 

3. Kazino

 

 

4. Smulkieji žaislai

 

     Itin atsargiai reikia rinktis smulkiuosius žaisliukus. Visuomet dera atkreipti dėmesį ne tik į tai, koks gražus ar spalvingas žaislas, bet ir į tai, ar jis tvirtai pagamintas. Žaislai su plunksnomis suplėšomi akimoju. Jais galima tik mojuoti ore, kad atkreiptumėte katės dėmesį, bet neatiduoti gyvūnui. Suplėšiusi plunksninį žaislą katė gali juo paspringti. Be to, plunksnos dažnai būna dažytos ir priklijuotos... Visi tie chemikalai patenka gyvūnui į organizmą. Štai kas liko iš plunksnomis papuošto kamuoliuko vos per valandą:

 

 

    Nesaugūs žaislai ir su čežaičiomis blizgiomis juostelėmis. Katytė jais gali paspringti lygiai taip pat, kaip ir plunksnomis.

 

 

    Renkantis žaislą ant pagaliuko, įsitikinkite, ar jis nelinksta. Plastikiniai pagaliukai nuo įsikibusios katės svorio ne tik sulinksta, bet ir lūžta. Krisdamas kačiukas gali užsigauti.

 

 

     Iš kiniškų žaislų labiausiai tinkami plastikiniai barškantys kamuoliukai. Katė jų niekaip nesulaužys. Be to, juos lengva išplauti.

 

 

     O ką galima pasakyti apie lazeriukus? Taip, katytė susidomi ir kurį laiką gaudo bėgiojančią švieselę, tačiau... lieka nusivylusi. Katei labai svarbu pagauti, pačiupti nagais ar dantimis savo "grobį", galbūt nusinešti jį kur nors į saugią vietelę, pažaisti su juo, patirti sėkmingos medžioklės jausmą. Žaidžiant su lazeriukais viso šito nėra. Tai veikiau išerzina katę, nuvargina ją lakstančią, bet nesuteikia jai galimybės patirti, kad jos pastangos pagauti, sumedžioti nebuvo bevaisės.  

     

 

     Žaislas katei nebūtinai turi būti sudėtingas. Tai gali būti paprasčiausia storesnė virvutė, ir katytė gaudys ją su didžiausiu malonumu! Be to, tai visiškai saugu.

 

 

     Kates visada vilioja siūlai, todėl labai tinka įvairūs megzti kamuoliukai ir pelytės. (Pats siūlų kamuoliukas nėra saugus žaislas, nes siūlo galas patekęs katei į gerklę dėl ten esančių plaukelių nebegali išlįsti, slenka toliau, ir katė gali paspringti arba uždusti.)

     Žaislus apskritai nebūtina pirkti, juos galima pasigaminti patiems! Štai keletas saugių ir jaukių žaisliukų, kurie pagaminti namuose, savo rankomis, stebint kačių elgseną ir žinant, kas joms patinka.

 

1. Apnerti, megzti ir velti kamuoliukai. Žvangantys, barškantys ir begarsiai.

 

 

2. Uogos su žvangančiomis "uodegėlėmis" ir katžole lapelyje

 

 

3. Moheros pelytės su katžole ir žvangančiomis uodegėlėmis

 

 

4. Kūgiai su katžole. Katės juos mėgsta nešiotis!

 

 

5. Žvangučiai ant medinių pagaliukų (skirti žaisti dviese: žmogus+katė)

 

 

6. Natūralaus kailio žaislai ant pagaliuko

 

 

7. Drugiai ant pagaliukų

 

 

     Kraikas. Kačių tualetas turi būti didelis, su borteliais, nes kitaip gyvūnas iškrapštys kraiką ant grindų. Labai kokybiškas vokiškas Cats Best kraikas. Kraikui galima naudoti medžio granules – jos pigios, natūralios, puikiai sugeria kvapą, o svarbiausia – stambios (smulkius bentonito pakratus kai kurios katės „valgo“ ir paskui vemia). Panaudotos granulės lieka kurui (jeigu gyvenate nuosavame name). Silikoniniai pakratai taip pat gerai sugeria kvapą, bet brangūs ir nenatūralūs, mažiems kačiukams jie duria letenėles ir nėra jų mėgstami.

 

    Guolis. Guolis nelabai reikalingas daiktas, kuris lieka nenaudojamas. Katės mėgsta draskykles, ten ir žaidžia, ir miega. Tailando katė turėtų miegoti kuo šiltesnėje vietoje – prie radiatoriaus, židinio ar krosnelės. Jeigu ją migdysite savo miegamajame, kol maža, ji norės miegoti su jumis, lips ant kaklo, arčiau veido, kad miegodama jaustų jūsų alsavimą (kaip buvo įpratusi miegoti su savo broliais, seserimis ir mama). Gali lįsti po antklode. Ilgainiui katytė pati įpras miegoti ant savo draskyklės, bet vis tiek norės likti viename kambaryje su savo šeimininku.

 

     Tajų katės ilgaamžės. Esant gerai priežiūrai, gali išgyventi daugiau kaip 20 metų. Amerikoje (Teksaso valstijoje) į Gineso rekordų knygą pateko tajų katinas Skuteris, g. 1968. Rekordo užregistravimo metu jam buvo 30 metų!